Kompozitoriaus garbei – dar vienas operos „Prūsai“ parodymas

Valstybės šimtmečio proga antram gyvenimui klaipėdiečių prikelta opera „Prūsai“ renka pilnas gerbėjų sales. Šįkart Klaipėdos žvejų kultūros rūmuose parodyta opera buvo skirta ją parašiusiam kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui, kuris šiemet mini 75-erių metų sukaktį.

Kompozitorius prieš pasirodymą sutiko pasidalinti mintimis su Klaipėdos regiono žurnalistais. Į „Šilalės artojo“ klausimą, ar tikėjosi, kad jo kūrinys gyvuos taip ir ilgai turės tokį pasisekimą, maestro atsakė atvirai.

„Nesitikėjau. Ir panašu, jog šis kūrinys gyvens ilgiau nei aš. Dabar matome antrą operos „Prūsai“ pastatymą, bet kas gali garantuoti, kad nebus ir trečio, ir ketvirto“, – svarstė G. Kuprevičius.

Kompozitorius patikino, kad antrajame pastatyme nėra pakeista nė viena nata, skiriasi tik scenografija. Tačiau tai, kaip Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistai įgyvendino sumanymą, autoriui glosto širdį.

„Aš visada laikausi pozicijos, kad kiekvienas kūrinys privalo gyventi atskirą gyvenimą. Todėl niekada nesikišu į kitų kūrėjų darbą, nes suprantu, jog mano, kaip kompozitoriaus, ir kito kūrėjo, režisieriaus, matymas, temos pajautimas gali skirtis. O šito mane išmokė profesorius Eduardas Balsys“, – kalbėjo operos „Prūsai“ autorius.

Anot G. Kuprevičiaus, antrasis Gedimino Šeduikio operos pastatymas gerokai skiriasi nuo pirmojo. Tačiau šiuolaikinius sprendimus kompozitorius vadina labai įdomiais ir neslegiančiais.

„Pakanka to, kad pati tema – baltų genties egzistavimo pabaiga, išnykimas – yra „juoda“. Iš kadaise gyvavusių devyniolikos genčių likome tik dvi: lietuviai ir latviai. Ir šios operos tikslas – ne parodyti save, o pamokyti kitas tautas, įspėti, koks likimas gali tykoti kiekvieno iš mūsų“, – aiškino G. Kuprevičius.

Štai todėl opera „Prūsai“ dažnai yra  palydima ir kompozitoriaus įrašyta dedikacija: Išnykusiųjų atminimui, gyvųjų perspėjimui“.

Žvejų rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje kompozitorius prisiminė, kad šioje operoje yra lankęsi net du šalies prezidentai: Algirdas Mykolas Brazauskas ir Valdas Adamkus. Tai G. Kuprevičius sakė ypač vertinantis ir sutiko, jog ne kiekvienas muzikos veikalas gali sulaukti tokios pagarbos, juolab, kad mūsų šalies valdžios vyrai ir moterys į kultūrinius renginius apskritai vis dar ateina retai.

Prisiminė G. Kuprevičius ir daugiau detalių iš pirmojo „Prūsų“ pastatymo. Kompozitorius prisipažino, kad parašyti operą jį paskatino žinomas dirigentas Stasys Domarkas, kuris tuo metu buvo Klaipėdos muzikinio teatro vadovas.

„Mūsų keliai buvo susiėję kur kas anksčiau, kai S. Domarkas dirbo Kauno muzikiniame teatre. Tada jis vadovavo simfoniniam orkestrui, kuris ir atliko siuitą, muzikos intarpus kino filmui „Herkus Mantas“. Muziką šiam režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui 1972-aisiais buvau sukūręs aš. Tad, atgavus Nepriklausomybę, dirigentas vėl kreipėsi ir pasiūlė sukurti operą „Prūsai“. Taip kai kurie filmo „Herkus Mantas“ fragmentai buvo transformuoti į operos „Prūsai“ muziką“, – pasakojo kompozitorius G. Kuprevičius ir priminė, kad pirmajame pastatyme Herkaus Manto partija buvo kuriama specialiai tenorui Virgilijui Noreikai.

Šios operos, pasak jos autoriaus, nebūtų ir be rašytojo Juozo Grušo tragedijos „Herkus Mantas“. G. Kuprevičius, rašytojo vaikams leidus, remdamasis J. Grušu, parašė operos libretą. Kompozitorius operą pradėjo rašyti 1995-ųjų lapkritį ir baigė 1996-ųjų vasarį. 1997 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Ji buvo dedikuota pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui, paminklo Lietuvininkų aikštėje atidengimo proga. Antrasis „Prūsų“ pastatymas dienos šviesą išvydo 2018-ųjų vasario 17 d. ir buvo skirtas  Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.