Dainos dvasia gyva ir šiandien
Vasara - įvairių renginių ir švenčių metas. Retai kuris savaitgalis būna „tuščias“. Be įprastų Joninių, miestų bei miestelių sukakčių paminėjimų, tradiciniais tampa ir profesionalūs kultūriniai renginiai. Tarp jų - 10-oji Senjorų dainų šventė „Mes Vilniuje kartu“, bei Klaipėdoje nuskambėjusi Vakarų krašto dainų šventė. Abiejose dalyvavo ir mūsų rajono dainos, šokio bei muzikos mylėtojų kolektyvai.
Pasak Šilalės kultūros centro meno vadovo Algimanto Saročkos, festivalyje dalyvavo kolektyvai iš Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Telšių bei kitų Lietuvos vietovių, iš viso - apie 700 dainininkų bei šokėjų. Ši šventė suburia visos Lietuvos šokančius bei dainuojančius senjorus, suteikia jiems galimybę pasidalinti savo gyvenimiška patirtimi, skatina toleranciją bei pagarbą senyvo amžiaus žmonėms, ugdo bendravimą tarp skirtingų kartų. Juk daina, kaip ir žmogus, turi savo gyvenimą ir buria žmones į bendruomenes. Ne veltui Senjorų dainų šventė šiemet buvo skirta Vietos bendruomenių metams. Tai vienintelis toks renginys senjorams mūsų šalyje, ir ši graži tradicija gyvuoja nuo 2006 metų.
Šventės atidarymas vyko prie Vinco Kudirkos paminklo. Sugiedojus Tautinę giesmę bei pagerbus jos autorių, iškilminga eisena patraukė į Vilniaus mokytojų namų kiemelį. Renginys prasidėjo šokių valanda, vėliau vyko Dainų vakaras - šventinis koncertas.
A.Saročka džiaugiasi, kad nedidelis mūsų rajonas šiemet delegavo net tris dainos mylėtojų kolektyvus. Jau penktus metus festivalyje dalyvavo Šilalės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Kuplė“ (vadovė Laima Saročkienė) bei „Sidabro gija“, vadovaujama nenuilstančios Natalijos Taurinskienės. Šiais metais prie veteranių prisijungė Traksėdžio laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Šilagėlė“, suburtas Stasio Genio.
„Tokios šventės iš esmės keičia požiūrį į garbingo amžiaus žmones bei ugdo aplinkinių pagarbą. Dešimtmetis - solidi sukaktis, manau, jog ir ateityje su malonumu dalyvausime tokiuose renginiuose“, - sako A.Saročka.
Dešimteriopai daugiau dainos, šokio bei muzikos puoselėtojų sutraukė Klaipėdoje vykusi Vakarų krašto dainų šventė. Spalvinga eisena nusidriekė Herkaus Manto gatve ir patraukė į Klaipėdos vasaros estradą, kur nuvilnijo didysis koncertas. Tokio masto dainų šventė Klaipėdoje - tai tradicijų tąsa, kurią puoselėjo pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių bei vėliau vykusių dainų švenčių rengėjai. Kitais metais Vakarų krašto dainų šventė bus jubiliejinė - 90-oji.
Kaip dienraščio „Vakarų ekspresas“ (birželio 7 d.) priedui „Kultūros uostas“ sakė Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis, šventės ištakos siekia praėjusio šimtmečio pradžią. 1927 m. įvyko pirmoji Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventė. Tarpukariu surengtos dar kelios, tačiau kai vokiečiai aneksavo Klaipėdos kraštą, tradicija kuriam laikui nutrūko. Pernelyg sudėtinga šventes buvo rengti ir sovietmečiu, o valdžia irgi nebuvo suinteresuota. Ir tik tuomet, anot A.Šumskio, kai Klaipėdoje pradėjo veikti Lietuvos muzikos akademijos fakultetai, aktyvesnis tapo chorų judėjimas. Nuo tada ir imta rengti reguliarias dainų šventes.
Šiemet į Vakarų krašto dainų šventę suvažiavo chorai iš Vilniaus, Kauno, Rokiškio, Pasvalio, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, Šiaulių, Mažeikių, Skuodo, Šilutės, Šilalės bei kitų miestų: vaikų, jaunimo, vyrų, moterų ir mišrūs suaugusiųjų. Vien choristų - apie 5 tūkst., o kur dar šokėjai, liaudies instrumentų orkestrai, kapelos. Manoma, kad dalyvavo apie 250 meno kolektyvų.
Anot A.Saročkos, kaip vienas choras Vakarų krašto dainų šventėje dalyvavo ir kolektyvai iš Šilalės: Kultūros centro moterų vokaliniai ansambliai „Kuplė“ bei „Sidabro gija“ (beje, abu - jau antrą kartą), Kvėdarnos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Allegro“ (vadovė Gražina Pameditienė) bei Žadeikių laisvalaikio salės moterų ansamblis (vadovė Aušra Jančiauskienė).
Tarp šokio mėgėjų sukosi Šilalės meno mokyklos šokių studija „Lokysta“ (vadovės Digma Kononovienė ir Laima Andrejauskienė) bei Šilalės kultūros centro kolektyvas „Mainytinis“ (vadovė L.Andrejauskienė).
„Džiugu, kad dar turime savyje tauraus vidinio skambėjimo, o tuo pačiu - savigarbos bei pasididžiavimo, kurio apstu mūsų dainose. Visų vardu nuoširdžiai dėkoju savivaldybei už realizuotą galimybę dalyvauti mums taip svarbiose dainos ir šokio šventėse bei įrodyti savo kasdienio darbo prasmę ir svarbą“, - sako A.Saročka.
Eugenija BUDRIENĖ
Nuotr. iš A.Saročkos albumo
