Etnokultūrinėje stovykloje - svečiai iš užsienio, puokštė įdomiausių veiklų ir puiki nuotaika
Po neįtikėtinai karšto praėjusio savaitgalio pirmadienio dangus prognozavo, kad diena žada būti apniukusi ir vėjuota. Tad tikriausiai daugelis pro Paršežerio stovyklavietę pravažiuojančių žmonių stebėjosi, ką prie ežero veikia didžiulis būrys vaikų su palapinėmis. Bet trumpalaikė vėsa jų neišgąsdino – beveik 200 jaunuolių susirinko į etnokultūrinę stovyklą, kurioje dirbo, mokėsi bei linksminosi iki šiandienos. Regis, savo susibūrimu jie net saulę vėl iš po debesų iššaukė.
Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės prie Paršežerio įsikūrė jau antrus metus. Jas styguojanti VšĮ „Etnoklubas“ vadovė Irmina Kėblienė džiaugiasi, jog pirmasis blynas neprisvilo. Net priešingai – tik dar labiau įkvėpė kurti, ieškoti naujų idėjų.
„Tai – antroji stovykla, kuri, planuojame, taps tradicine. Ir vaikams, ir vadovams pernai ji labai patiko. Čia puiki aura: ežeras, didelė erdvė, palapinės... Šiemet stovykla pasipildė naujomis veiklomis. Praėjusiais metais kalvis Albertas Martinaitis kartu su vaikais iš akmens kalė skudučius penkiems žymiausiems mūsų rajono žmonėms pagerbti, Norberto Vėliaus atminimui buvo padarytas paukštelis. Šiemet jau bus gaminamas koplytstulpis. Juo pradėsime naują garsių kraštiečių pagerbimo alėją. Pirmąjį kartu su Bilionių seniūne pastatysime Gulbių kaime, palei kelią. Norime, kad jaunimas daugiau domėtųsi savo krašto istorija, kad žinotų, kas toks buvo N.Vėlius, ką jis veikė ir kuo svarbūs jo darbai.
Be to, į programą sudėjome pačius mėgiamiausius vaikų užsiėmimus: folklorinius šokius, muzikavimą, birbynių drožimą, pynimą iš vytelių ir kt.“, - tik mažą dalį veiklos atidarymo dieną spėjo įvardinti I.Kėblienė.
Per kelias stovyklos dienas jaunieji etnokultūros mylėtojai iš tiesų užsiėmimų turėjo devynias galybes: mokėsi žemaitiškų žaidimų, dalyvavo sportiniuose turnyruose, stebėjo gamtą naktinių žygių metu, bandė „papjė mašė“ technika gaminti kaukes, velti iš vilnos, gilinosi į dekupažo subtilybes, išbandė nendrės birbynių gamybą, susipažino su vaistinėmis žolelėmis, išmoko rišti lauko gėlių puokštes, pinti vainikus, skanavo senojo žemaičių kulinarinio paveldo patiekalų, aplankė keletą Šilalės rajone stūksančių piliakalnių ir t.t. Beje, ant jų stovyklautojai ropštėsi ne be reikalo - pradėtas kurti filmų ciklas apie Šilalės rajono piliakalnius.
I.Kėblienė patenkinta, jog šiemet prie komandos prisijungė ir Šilalės švietimo pagalbos tarnybos psichologų grupė. Todėl, atradę laisvą minutėlę, visi norintieji galėjo pasikalbėti su kvalifikuotais psichologais ar dalyvauti jų rengiamuose grupiniuose žaidimuose. Be to, sulaukta ir savanoriškai pagelbėti sutikusių studentų bei tėvelių, kurie padėjo, organizuojant gausybę darbų, ant laužo virė gardžius valgius.
Turiningai praleisti laiko į Požerę iš viso sugužėjo per 180 moksleivių iš Šilalės rajono bei kitų Lietuvos kampelių, beveik 30 vadovų bei mokytojų. Be to, prie mūsiškių prisijungė ir svečiai iš Sovetsko, o antradienį stovykloje sulaukta 25 vaikų grupės iš Ukrainos.
Lietuva jau nebe pirmus metus padeda šiai karinės agresijos nualintai valstybei bei kviečia nuo karo nukentėjusių šeimų vaikus pasisvečiuoti mūsų šalyje. Mažieji ukrainiečiai į Požerę atvyko iš Tauragės, kur poilsiauja. Visą dieną jie praleido užsiimdami įvairiomis meninėmis, sportinėmis ir pažintinėmis veiklomis, bendravo su bendraamžiais, o vakare grįžo atgal į Tauragę. Stovyklos organizatoriai viliasi, kad kitais metais ukrainiečiai prisijungs jau ne vienai dienai, o visai savaitei.
Etnokultūros kūrybinėse dirbtuvėse stovyklaujančius vaikus atidarymo dieną aplankė ir garbūs svečiai: garsaus mitologo, etninės kultūros tyrinėtojo N.Vėliaus žmona Ramutė bei sesuo Staselė Turauskienė, Etninės kultūros globos tarybos ir Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Virginijus Jocys. Jie apžiūrėjo vietinio skulptoriaus Alvydo Pociaus kuriamą koplytstulpį, pasidžiaugė, jog šilališkiai taip noriai domisi senuoju lietuvių palikimu, bei palinkėjo neišdildomų įspūdžių.
Ko jau ko, bet jų po tokios šaunios savaitės stovyklos dalyviams turėtų užtekti ilgam!
Birutė PALIAKIENĖ
Algimanto AMBROZOS ir Egidijaus BAČĖNO nuotr.