Kaltinėnų miesteliui - 645-eri. Žemaičių sueiga

Po Joninių karštinės kaltinėniškiai susirinko miestelio kultūros namuose paminėti ypač svarbios sukakties. Šiemet Kaltinėnų miesteliui sukanka 645, o parapijai – 600 metų. Šią ypatingą progą gyventojai minėjo linksmoje sueigoje „Kaltinėniškiai žemaitiškai apie Kaltinėnus“, kur prisiminta visos Lietuvos istorija bei žemaičių nuopelnai įvairiuose mūšiuose.

Ilgąjį savaitgalį Kaltinėnų miestelis šventė su trenksmu. Po tradicinių Joninių, kurios kasmet rengiamos ant Pilių piliakalnio, šeštadienį kalti­nėniškiai rinkosi kultūros na­muose. Į šventinį sambūrį atvyko ne tik dabartiniai gyventojai, bet ir iš čia kilę žmonės, kurie nepamiršta gimtojo krašto. 

Pasaulio žemaičių dienoms skirtą renginį nuspręsta paminėti, prisimenant žemaičių nuopelnus kovojant už laisvę. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos istorijos mokytoja Nomeda Kasmauskaitė visiems priminė, kad miestelio vardas pirmąkart paminėtas 1371 metais, kuomet dėl teritorijos vyko aršios kovos su kryžiuočiais. Būtent jų kronikose šio stipraus krašto vardas paminėtas ne kartą. 

Turbūt jokia staigmena, jog Žemaičių kultūros draugijos Šilalės skyriaus tarybos narys Zenonas Levickis apie Žemaitiją susirinkusie­siems pasakojo žemaičių tar­me, kuri mūsų rajone vis dar gyva, o žmonės ja mielai bendrauja. Naują eilėraštį apie miestelį padeklamavo neseniai savo knygą pristačiusi poetė Stanislava Višinskienė, kalbėjo seniūnas Antanas Bartašius. 

Nepasididžiavo ir į miestelio garbingas sukaktuves atvyko jo buvę gyventojai, kurie savo darbais garsina visą šalį. Vaikystės bei jaunystės takais vaikščiojo Donatas Jurgaitis – mokslininkas, matematikas, Šiaulių universiteto rektorius, profesorius, 1972 m. baigęs vidurinę mokyklą Kaltinėnuose, Zig­mas Levickis – teisininkas, bu­vęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teis­mo teisėjas, politikas Petras Algirdas Levickis, Virginijus Kantauskas – verslininkas, įmo­­nių grupės „Biovela group“ generalinis direkto­rius, apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Kari­ninko kryžiumi bei Prezi­dentės „Lie­tuvos eksporto prizu“ ir kt. 

Sueigoje liejosi žemaitiškos šnekos, skambėjo dainos, sukosi šokėjai. Svečius pasitiko ir išlydėjo, į tautinių šokių ratelius kvietė Kaltinėnų kultūros namų folkloro kolektyvas, vadovaujamas Jolan­tos Kažukauskienės, bei Kvė­dar­nos kultūros namų folkloro ansamblis „Volungė“, kurio vadovė - Aldutė Rimkienė. 

Ir, žinoma, kaip gi be žemaitiškų vaišių. Kaltinėniškės šei­mininkės kaip reikiant pa­si­stengė, ruošdamos stalą. Ant jo atsidūrė gausybė pačių įvairiausių rūkytų, lydytų bei kitokių sūrių, puodynių su rūgpieniu, su lupenomis išvirtų bulvių, kurias svečiai ragavo kartu su kepintomis kanapių sėklomis ir žemaitišku kastiniu. Beje, šio savotiško pagardo daugiau nelabai kur ir rasi – tai išskirtinai žemaitiškas skanėstas. Vairuojantieji atsargiai ragavo puikaus aromato naminės giros ar gaivinosi naminių žolelių arbata. 

Renginio metu vyko ir respublikinio pasakotojų konkurso „Žodzis žodzį gena“ ra­joninis etapas. Šis konkursas skirtas išsaugoti esamas tarmes bei parodyti, kad turime kuo didžiuotis – nė vienoje kitoje Europos valstybėje to­kioje mažoje teritorijoje nė­ra šitokios gausybės skirtingų tarmių. Deja, Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamas konkursas šie­met Ši­lalės rajone nesulau­kė didelio susidomėjimo – Kal­ti­­nėnuose organizuotame ra­­jo­niniame etape pasirodė tik viena dalyvė. Iždoniškė Liu­da Vismantaitė paporino vieną iš Teodoros Auškalnienės pa­sakojimų. Ji ne tik pati stengiasi kalbėti žemaitiš­kai, bet ir ragina kitus taip daryti. 

„Pernai irgi dalyvavau šiame konkurse. Puikiai sekėsi. Tačiau nerūpėjo laimėti, nes, manau, svarbiausia dalyvau­ti, pabendrauti vieniems su kitais. Namuose visada kal­bu žemaitiškai. Bent jau sten­giuosi. Mūsų tarmė ypatinga – ji labai artima bend­rinei kalbai, tad nėra sunku. Liūdna, jog daugelis įsivaizduoja, kad tai yra prasčiokiška tarmė“, – „Šilalės artojui“ sakė pasakorė.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.