Putino karas Ukrainoje stabdo ir rusiškos kultūros sklaidą

Ukrainos palaikymo akcijos vyks­ta visame pasaulyje – žmonės į gatves eina reikalaudami nutraukti Ru­sijos vykdomą agresiją prieš tai­kią Ukrainą. Vis dėlto karas toli gra­žu nesibai­gia, tad priemonių pa­dėti bei paremti užpultą šalį ieš­ko­ma vi­sais įmanomais būdais – ir at­si­ri­bojimu nuo Rusijos meninių bei kultūrinių bendruomenių: „Joks at­­li­kėjas iš Rusijos neįkels kojos į Lie­­­tuvą. Rusijos tautai irgi jau laikas susimąstyti“, – teigia kultūros mi­nist­ras Simonas Kai­rys.

Rusijos karas Ukrainoje aptemdė ir praėjusį savaitgalį vykusios Knygų mugės džiaugsmus – nė vienas šventėje pasisakęs Lietuvos politikas, rašytojas, visuomenininkas ne­aplenkė šios temos. Pasak kultūros ministro, „tokiame kontekste turbūt naivu sakyti, kad knyga gali būti panacėja nuo visų įtampų bei negandų, ir ta panacėja, deja, neegzistuoja. Bet knygos ga­li mums būti tuo, kuo būdavo šimtus metų: ir užuovėja, ir įkvėpimo šaltiniu, ir mąstymo aštrinimo įrankiu, ir jaukiu, saugiu pasakų pasauliu“.

Knygų mugėje ypatingą dėmesį Uk­rai­nai skyrė ir diskusijų dalyviai, surengti ukrainiečių poezijos skaitymai. Įrašus galima pažiūrėti LRT.lt mediatekoje.

Netrukus po Vilniaus Knygų mugės palaikyti ukrainiečius knygų šventėse vieningai paprašė visos trys Baltijos šalys. Lietuva, Latvija ir Estija kreipėsi į svarbiausių pasaulio – Frankfurto, Londono, Bolonijos – knygų mugių rengėjus, ragindamos palaikyti Ukrainą ir nutraukti ryšius su Rusijos organizacijomis bei pašalinti Rusijos stendus iš šių knygų mugių. 

Savo paramą užpultai šaliai siunčia ir Valdovų rūmai, kur dabar eksponuojamos įspūdingos baroko skulptūros iš Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dai­lės galerijos – jas ukrainiečiai muzie­jininkai sovietmečiu išgelbėjo nuo sunaikinimo. Uk­­rainos muziejams išplatintame laiške teigiama, jog artimiau­siu metu Lietuvos kultūros įstaigos ir Kul­tū­ros ministerija suteiks ir kitokią pagalbą kolegoms Uk­rainoje.

Nors dėmesį pastaruoju metu koncent­ruojame į kenčiančią kaimyninę šalį, o vykdomi projektai koreguoja programas, kad parodytų paramą Ukrainai, gyvenimas Lie­tuvoje tęsiasi. Štai Klai­pė­doje pra­ėjusią savaitę įvyko jau septintasis Švie­sų festivalis. Pirmoji instaliacija, skirta Klai­pėdos 770-ajam gimtadieniui, dar nuo per­nai gruodžio įrengta Teatro aikštėje. Fes­tivalio atidarymo dieną šviesos tunelis sušvito dar ryškiau, o siekiant palaiky­ti Uk­rainą, instaliacija kurį laiką švytėjo šios šalies vėliavos spalvomis, mėlyna bei geltona. Tris dienas vykusiame festivalyje žiūrovai stebėjo daugybę renginių.

Pasaulio fotografijos organizacija paskelbė 2022-ųjų „Pa­sau­linių „Sony“ foto­grafijos apdovanojimų“ finalininkus. Pei­zažo kategorijoje tarp tri­jų finalininkų – ir lietuvių fotografas A. Repšys. Per­ga­lingoje serijoje „Saulės grafika“ fotografas fiksuoja tvarius energijos šaltinius, tokius kaip užtvankos, vėjo turbinos ir saulės energijos baterijos, sumažindamas juos iki grafinių abstrakcijų. Kadrai fiksuoti žiemą, kai dėl klimato kaitos iškrito neįprastai gausus sniegas. „Metų fotografo 2022“ nugalėtojas išrenkamas iš profesionalų finalininkų ir paskelbiamas balandžio 12 d.

Finalininkų darbai bus eksponuojami balandžio 13–gegužės 2 d. Londone (So­merset House).

Kotryna PETRAITYTĖ