Putino karas Ukrainoje stabdo ir rusiškos kultūros sklaidą
Ukrainos palaikymo akcijos vyksta visame pasaulyje – žmonės į gatves eina reikalaudami nutraukti Rusijos vykdomą agresiją prieš taikią Ukrainą. Vis dėlto karas toli gražu nesibaigia, tad priemonių padėti bei paremti užpultą šalį ieškoma visais įmanomais būdais – ir atsiribojimu nuo Rusijos meninių bei kultūrinių bendruomenių: „Joks atlikėjas iš Rusijos neįkels kojos į Lietuvą. Rusijos tautai irgi jau laikas susimąstyti“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.
Rusijos karas Ukrainoje aptemdė ir praėjusį savaitgalį vykusios Knygų mugės džiaugsmus – nė vienas šventėje pasisakęs Lietuvos politikas, rašytojas, visuomenininkas neaplenkė šios temos. Pasak kultūros ministro, „tokiame kontekste turbūt naivu sakyti, kad knyga gali būti panacėja nuo visų įtampų bei negandų, ir ta panacėja, deja, neegzistuoja. Bet knygos gali mums būti tuo, kuo būdavo šimtus metų: ir užuovėja, ir įkvėpimo šaltiniu, ir mąstymo aštrinimo įrankiu, ir jaukiu, saugiu pasakų pasauliu“.
Knygų mugėje ypatingą dėmesį Ukrainai skyrė ir diskusijų dalyviai, surengti ukrainiečių poezijos skaitymai. Įrašus galima pažiūrėti LRT.lt mediatekoje.
Netrukus po Vilniaus Knygų mugės palaikyti ukrainiečius knygų šventėse vieningai paprašė visos trys Baltijos šalys. Lietuva, Latvija ir Estija kreipėsi į svarbiausių pasaulio – Frankfurto, Londono, Bolonijos – knygų mugių rengėjus, ragindamos palaikyti Ukrainą ir nutraukti ryšius su Rusijos organizacijomis bei pašalinti Rusijos stendus iš šių knygų mugių.
Savo paramą užpultai šaliai siunčia ir Valdovų rūmai, kur dabar eksponuojamos įspūdingos baroko skulptūros iš Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos – jas ukrainiečiai muziejininkai sovietmečiu išgelbėjo nuo sunaikinimo. Ukrainos muziejams išplatintame laiške teigiama, jog artimiausiu metu Lietuvos kultūros įstaigos ir Kultūros ministerija suteiks ir kitokią pagalbą kolegoms Ukrainoje.
Nors dėmesį pastaruoju metu koncentruojame į kenčiančią kaimyninę šalį, o vykdomi projektai koreguoja programas, kad parodytų paramą Ukrainai, gyvenimas Lietuvoje tęsiasi. Štai Klaipėdoje praėjusią savaitę įvyko jau septintasis Šviesų festivalis. Pirmoji instaliacija, skirta Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui, dar nuo pernai gruodžio įrengta Teatro aikštėje. Festivalio atidarymo dieną šviesos tunelis sušvito dar ryškiau, o siekiant palaikyti Ukrainą, instaliacija kurį laiką švytėjo šios šalies vėliavos spalvomis, mėlyna bei geltona. Tris dienas vykusiame festivalyje žiūrovai stebėjo daugybę renginių.
Pasaulio fotografijos organizacija paskelbė 2022-ųjų „Pasaulinių „Sony“ fotografijos apdovanojimų“ finalininkus. Peizažo kategorijoje tarp trijų finalininkų – ir lietuvių fotografas A. Repšys. Pergalingoje serijoje „Saulės grafika“ fotografas fiksuoja tvarius energijos šaltinius, tokius kaip užtvankos, vėjo turbinos ir saulės energijos baterijos, sumažindamas juos iki grafinių abstrakcijų. Kadrai fiksuoti žiemą, kai dėl klimato kaitos iškrito neįprastai gausus sniegas. „Metų fotografo 2022“ nugalėtojas išrenkamas iš profesionalų finalininkų ir paskelbiamas balandžio 12 d.
Finalininkų darbai bus eksponuojami balandžio 13–gegužės 2 d. Londone (Somerset House).
Kotryna PETRAITYTĖ