Poezijos ir muzikos dienos
Įsibėgėjant liepai, įsibėgėja ir festivalių sezonas. Kartu su populiariosios muzikos koncertais, pritraukiančiais tūkstančius žiūrovų, vyksta ir tykesni, mažesnės apimties, bet ne mažiau vertingi kultūros prisirpę ir dažnai nemokami renginiai.
Liepos 9 d. prasidėjo XXVI-asis tarptautinis Tomo Manno festivalis Nidoje „Kultūros kraštovaizdžiai. Kaimynystė“. Šiemet jis kviečia apmąstyti tarptautinius įvykius, kaimynystės ir su šia sąvoka susijusius reiškinius, atsakomybes, pareigas bei tam tikrą žmonijos sąveikavimo pobūdį. Programoje daug dėmesio skirta karui Ukrainoje. Festivalis suskirstytas į Muzikos, Žodžio, Kino ir Dailės programas. Natūralu, jog išsamiausiai temą išskleis Žodžio programa, tarp kurios dalyvių – ukrainiečių kino režisierius Sergejus Loznitsa ir kiti. Festivalio renginiai, išskyrus klasikinės muzikos koncertus Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, yra nemokami, jie vyks iki liepos 16 d.
Vilniuje nušurmuliavo penktasis gatvės menų festivalis „Spot“– vyko gatvės teatro, šokio, šiuolaikinio cirko pasirodymai, programa kvietė į patyrimines instaliacijas bei interaktyvias ekskursijas, pasirodė kūrėjų iš Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Lietuvos darbai.
„Miestas gyvas, kai mes gyvi jame“, – tokiais žodžiais praėjusį savaitgalį pasitiko Kaune surengtas festivalis „Audra“, berlynietiška dvasia užliejęs visas jo erdves, nuo pagrindinių gatvių iki miegamųjų rajonų.
Liepos 8–9 d. Kulautuvos pušų apsuptyje 22-ąjį kartą suskambėjo bardų, dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis „Akacijų alėja“. Liepos 8-osios programa buvo skirta pagerbti festivalio įkūrėją, etnokultūrinės veiklos organizatorių, dainuojamosios poezijos atlikėją Algirdą Svidinską, kurio garbei jo sūnus Aurimas Svidinskas atliko savo tėčio dainas. 9-osios vakarą festivalio gerbėjai scenoje sulaukė ir netikėtų svečių – JAV gyvenančio muzikos prodiuserio, atlikėjo Jono Dainiaus Beržanskio, kuris už savo kūrybą buvo nominuotas prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose.
Vilniaus Gaono mauzoliejų Sudervės kapinėse kultūros ministras Simonas Kairys paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu – mauzoliejus yra saugotinas dėl architektūrinės, istorinės bei memorialinės reikšmės. XVIII a. gyvenęs Elijahu ben Šlomas Zalmanas, geriau žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausių Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų. Vilniaus Gaonas mirė 1797 m. ir palaidotas tuomet pagrindinėse žydų kapinėse Šnipiškėse. Bendruomenės pastatytame antkapyje buvo įrašyta: „Jis tyrinėjo ir aiškino Raštą, Mišną, Babilono ir Jeruzalės Talmudą, midrašus, Zohar knygą. Dar jaunystėje jis atsisakė visų žemiškų malonumų ir pašventė savo kūną ir sielą Kūrėjui garbinti“... Šias kapines naikinant, XX a. pradžioje Gaono mauzoliejus perkeltas į žydų kapines Užupyje, o 1968 m. sunaikinus ir jas, Gaono bei jo šeimos palaikai perkelti į kapines Sudervės kelyje.
Netrūksta prasmingų renginių ir mūsų krašte. Štai Vytogala penktadienį, liepos 15-ąją, kviečia į festivalį „Svečiuose pas Girėną“ – paminėti garsiojo skrydžio 89-ąsias metines, o kitą savaitgalį, liepos 23-iąją, ant aukščiausio Žemaitijos kalno vėl rengiamas tradicinis, šiemet jau XVI-asis Medvėgalio menų festivalis.
Kotryna PETRAITYTĖ
