Mūsų rajone įsikūrę kariai nuolat kviečia į svečius civilius piliečius. Paskutinis toks susitikimas su Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu, jo vado pulkininko leitenanto Vadimo Jeriomino kvietimu, įvyko vasario 14-ąją. Gausus būrys smalsuolių galėjo išvysti, kaip gyvena šiandienos artileristai.
Pamatę, kiek žmonių atsiliepė į pakvietimą, kariai sakė: „Tikėjomės sulaukti daug svečių, bet kad jų bus šitiek daug, negalėjome įsivaizduoti“.
Tiesa, didžiulėje šauktinių mokymams skirtoje palapinėje tilpo visi, nors kėdžių prisėsti pritrūko, kariams teko jų ieškoti papildomai. Į susitikimą su kariškiais atskubėjo paties įvairiausio amžiaus gyventojų iš Pajūrio, Šilalės ir Šilutės.
„Esame labai patenkinti, kad Pajūryje įsikūrė batalionas. Ne paslaptis, iš pradžių būta visokių nuomonių, pasisakymų. Bet kariai darbais įrodo, jog su vietos gyventojais yra nusiteikę bendradarbiauti. Jie ir miestelį, ir piliakalnius mums padeda tvarkyti, ir medžius sodina. Jau surengta Gerumo akcija, kurios metu kariai surinko lėšų jaunam, neįgaliam našliui, auginančiam vaikus. Tai tik dalis jų veiklos, o kur dar paprastas žmogiškumas, mokėjimas ir, svarbiausia, norėjimas bendrauti“, – užsimezgusiu bendradarbiavimu tarp pajūriškių ir bataliono karių džiaugiasi Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė.
Anot seniūnės, tai ir įkvėpimas Pajūrio jaunuoliams – nemažai jų jau dabar svajoja apie galimybę tarnauti Tėvynei būtent šiame batalione.
Jos žodžius patvirtino ir aktyvūs vaikai, kurie bataliono vadui plk. ltn. V. Jeriominui pažėrė gausybę klausimų: kas yra batalionas, kas yra poligonas, ką reiškia Ramovė, koks jo karinis laipsnis ir t. t. Vadas pristatymą apie batalioną pradėjo nuo savęs: sakė, kad yra vedęs, augina du sūnus, su šeima persikėlė gyventi iš Vilniaus į Šilalę.
„Labai džiaugiamės pabėgę iš Vilniaus, kur nuo šurmulio jau buvome pavargę. Esu pulkininkas leitenantas, bet norėčiau kada nors užsitarnauti dar vieną žvaigždutę ir tapti pulkininku“, – neslėpė kariškis.
Bataliono vadas papasakojo, kad šio pavadinimo kariniuose vienetuose paprastai tarnauja 500–800 karių, planuojama, jog Pajūryje vienu metu jų bus apie 600. V. Jeriominas neslėpė ir vilties, kad Pajūrio gyventojai taps nuolatiniais šio karinio vieneto nariais tiek profesionalų, tiek savanorių gretose. Kalbėdamas apie artilerijos bataliono specifiką, vadas priminė, jog Lietuvoje tėra du tokie kariniai vienetai: Pajūryje ir Rukloje. Artileristų dažniausiai naudojama technika (jos batalione būna apie 200 vienetų) yra sunkvežimiai ir visureigiai.
„Šiuo metu Pajūryje tarnauja apie 100 profesionalų ir 172 šauktiniai. Taip pat yra dislokuota tiesiogiai Žemaitijos brigadai pavaldi prieštankinė kuopa. Joje tarnauja dar apie 30 profesionalų ir 70 šauktinių. Šie skaičiai nėra dideli, nes batalionas dar nėra visiškai įrengtas“, – pasakojo plk. ltn. V. Jeriominas.
Ir šiuo metu batalione verda statybos – aktyviai įrenginėjamos automobilių stovėjimo aikštelės (atsiras apie 70–80 vietų), praleidimo punktas. Vadas atskleidė, jog maždaug 12 hektarų teritorijoje likę senieji pastatai bus nugriauti. Vietoje jų per 5–6 metus turėtų atsirasti visiškai nauja infrastruktūra su naujais pastatais: kareivinėmis, Ramove, sandėliais, garažais, dirbtuvėmis ir t.t. Anot bataliono vado, kariniame dalinyje ateityje dirbs ir apie 30 medicinos darbuotojų (kol kas tėra 6).
Plk. ltn. V. Jeriominas priminė, kad Lietuvos kariuomenėje gali tarnauti ir merginos. Jų ateina ir į artileristų būrį. Pajūryje dislokuotame batalione tarnauja 5 savanorės. Pasak vado, dažnai merginos nori įrodyti, kad yra ne prasčiau pasirengusios tarnauti Tėvynei nei vaikinai, kitos paprasčiausiai nori save išbandyti, yra ir tokių, kurios jau apsisprendė savo gyvenimą susieti su tarnyba kariuomenėje ir sistemingai to siekia: atitarnavusios savanorėmis, lieka batalione dirbti profesionaliai.
Suaugusieji nerimavo, ar artileristai kada nors įsigis poligoną pratyboms. Vadas paaiškino, kad tokių planų neatsisakoma. Tačiau kur poligonas galėtų būti, dar nėra aišku.
„Šis sprendimas nuo manęs nepriklauso. Poligonai kol kas yra Pabradėje, Rukloje, Kairiuose, Gaižiūnuose. Mes mokymams važiuojame į Tauragę, Kairius ar Pabradę. Bet reikia skaičiuoti, kiek kainuoja technikos nuvykimas į poligonus už kelių šimtų kilometrų. Noriu pabrėžti, jog mokymų metu poligonuose tik šaudome ir manevruojame, tad baimintis Pajūrio gyventojams nėra pagrindo“, – aiškino plk. ltn. V. Jeriominas.
Kad civiliai nebijo ginklų ir net jais aktyviai domisi, įrodė atvirų durų renginio lankytojų smalsumas, susipažįstant su karių naudojama karine technika, įranga ir apranga, o paleisti šūvius iš haubicos bei istorinės patrankos ryžosi ir vyrai, ir moterys.
Štabo civilių ir karių bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas vyresnysis eilinis Airidas Zabėla pripažįsta, jog civilių bendruomenei kiekviena naujovė iš pradžių kelia susirūpinimą, tad ir batalionui prigyti Pajūryje reikia laiko.
„Naujovės žmones baugina. Todėl ir vadovaujamės atvirumo principu – kviečiame gyventojus pas save, patys vykstame į renginius, aktyviai bendradarbiaujame su ugdymo įstaigomis“, – sakė A. Zabėla ir priminė, kad būtent dėl to vadas palaikė iniciatyvą kuo gausiau dalyvauti ir šventiniuose Vasario 16-osios renginiuose. Vienu metu bataliono kariai tądien dalyvavo net keturiose gyvenvietėse.
Pajūryje įsikūrę kariškiai rodo pavyzdį, kaip dera elgtis Lietuvos kariams, į ką turi lygiuotis ir mūsų rajono vaikai. A. Zabėlos įsitikinimu, karių pavyzdys yra reali pagalba ir tėvų globos netekusiems vaikams. Viliamasi, jog galbūt bataliono atsiradimas Šilalės rajone turės įtakos ir dalies mūsų vaikų gyvenimui, gerąja linkme pakreips jų likimą.
Vadas plk. ltn. V. Jeriominas priminė, jog batalionas nėra kalėjimas: „Tai – karinis dalinys. Visi turi teisę žinoti, kas ir kaip čia vyksta. Tad kiekvienas pas mus yra laukiamas, o mes pasiryžę atsakyti į bet kokius visuomenę dominančius klausimus“.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Vasario 13-ąją Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimas panaikinti 2019 m. rugsėjo 20 d. Šilalės savivaldybės tarybos sprendimą dėl Laukuvos gimnazijos direktorės Raimondos Kauneckienės atleidimo rajono valdžiai smūgiavo žemiau juostos. Nors rajono meras Algirdas Meiženis dar svarsto, ar tęsti bylinėjimąsi, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija buvusiai direktorei jau išmokėjo priteistą kompensaciją, negautą darbo užmokestį ir vienos dienos delspinigius – daugiau nei 13 tūkst. Eur.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15
Metų pradžioje ne vienas mūsų rajono žemės savininkas gavo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro laišką, kuriuo jie informuojami, kad inicijuojamas valdos išregistravimas.
„Jeigu iki 2020 m. gruodžio 31 d. neatnaujinsite savo valdos duomenų, ji bus išregistruota iš žemės ūkio valdų registro“, – įspėjami žemės valdų savininkai.
Į redakciją kreipėsi V. P., kuris, gavęs tokį laišką, sunerimo: pasak žmogaus, savo žemę jis oficialiai nuomoja ir dėl nieko iki šiol nesuko galvos. Tačiau toks įspėjimas jį išgąsdino, kad gali netekti savo turto.
Pakomentuoti šio įspėjimo esmę paprašėme Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto Edgaro Laurinavičiaus.
Aldona BIELICIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15
Į „Šilalės artojo“ redakciją atskubėjęs jaunas vyras rodė Šilalės Kovo 11-osios gatvės nuotrauką ir aiškino, kad vyksta kuriozai – pėsčiųjų perėjos joje kaip netikėtai atsiranda, taip netikėtai ir dingsta.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15
Savivaldybės taryba padidino maksimalius socialinių paslaugų kainų dydžius. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, šiuo metu rajono biudžeto lėšomis kompensuojami 92 ilgalaikę globą turinčių asmenų išlaikymo kaštai. Pernai iš biudžeto už jų priežiūrą sumokėta per 184 tūkst. eurų. Šiemet pinigų prireiks dar daugiau, nes visos globos įstaigos padidino įkainius.
Daiva BARTKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15
Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje atidaryta Šilalės meno mokyklos Dailės skyriaus I ir III klasių mokinių piešinių paroda „Iš mažos širdelės“. Mokinių vadovė – mokytoja metodininkė Ilona Venckienė.
Parodoje eksponuojami darbeliai, sukurti skirtingomis technikomis: piešimo, tapybos, kompozicijų. Juose vaizduojama gamta, augmenija, buities daiktai bei kt. Mokytoja Ilona pristatė piešinėlius, papasakojo, kaip vaikams sekėsi juos kurti, linkėjo naujų idėjų.
Jauniesiems dailininkams įteikti padėkos raštai. Renginį pagyvino Šilalės kultūros centro instrumentalistės Reginos Mockutės atliekamos dainos.
Paroda veiks iki kovo 10 d.
Edita MERKELIENĖ,
muziejininkė
Ritos DIRŠKUVIENĖS nuotr.
Šiauduvos laisvalaikio salėje vyko bendruomenės ataskaitinis susirinkimas, kurio metu pristatyta veiklos ir finansinė ataskaitos.
Susirinkusiesiems buvo pateikta informacija, kaip sekėsi spręsti problemas, kokie konkretūs darbai atlikti, kaip buvo įgyvendinami bendruomenei keliami tikslai.
Bendruomenės veiklą organizavo septynių narių valdyba ir seniūnaitė. Surengta daug įvairių renginių, kurie džiugino ne tik Šiauduvos, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus. Visada įsimintina ir dalyvių lankoma Žvejo šventė. Vykdant projektą „Šiauduvos kaimo bendruomenės narių švietėjiškos veiklos skatinimas”, aplankytas Pakutuvėnų vienuolynas ir Kretingos žiemos sodas. Įsteigta Trečiojo amžiaus universiteto Šiauduvos grupė, kurią lanko 28 nariai. Be šių, pernai vyko dar apie 30 renginių.
Džiugu, jog kasmet bendruomenė tampa vis aktyvesnė, įsitraukia į įvairias veiklas. Šiuo metu bendruomenė jungia 154 narius.
Susirinkusiuosius pasveikino Laukuvos klebonas kun. Virgilijus Pocius, pasidžiaugęs žmonių aktyvumu ir bendryste.
Po susirinkimo žiūrėjome nuotaikingą kaimo bendruomenės „Saulietekis” mėgėjų teatro „Paplepys” spektaklį „Vis per gerą širdį”, žmonės bendravo prie arbatos puodelio.
Erika GARGASĖ
Šiauduvos kaimo bendruomenės pirmininkė
Henrikos Jokubauskienės nuotr.
Klaipėdoje vyko respublikinės moksleivių robotų konstruktorių varžybos „VEX ROBO Akropolis 2020“. Jose dalyvavo ir trys mūsų gimnazijos komandos: „Light speed“ (Danielius Rudys ir Šarūnė Kiškūnaitė), „Mechanikai“ (Valentinas Kvietkus ir Aurimas Gudelis) bei „Kings“ (Svajūnas Parakininkas ir Karolis Grikšas).
Turnyre susirungė 12 komandų, nuo pat pradžių vyko įnirtinga kova. Po keturių etapų komandai „Light speed“ pavyko prasibrauti tarp aštuonių geriausių. Be klaidų ketvirtfinalyje bei pusfinalyje žengę Danielius ir Šarūnė pasiekė finalą, kur po įtemptos kovos nugalėjo Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos komandą ir tapo rungties „Squared away“ čempionais.
Varžybų dalyviai apdovanoti „Akropolio“ įsteigtais prizais bei padėkos raštais, nugalėtojams taurę įteikė šio turnyro globėjas technologijų mokytojas ekspertas Audrius Česnelis.
Mindaugas RIČKUS
Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos neformaliojo švietimo užsiėmimo „Robotika“ vadovas
AUTORIAUS nuotr.
Pastaruoju metu daug kalbama apie sveiką gyvenseną, ieškoma būdų, kaip vaikus ir jaunimą paskatinti sportuoti. Tuo tikslu Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos mokinių tėvai suorganizavo naktines orientavimosi varžybas „Įveik tamsą“.
Vos pradėjus temti, į gimnaziją susirinko didelis būrys šių varžybų dalyvių – nuo pradinukų iki suaugusiųjų. Iš viso dalyvavo 46 poros vyresnių bei 22 poros pradinių klasių mokinių. Pradinukai tamsoje varžėsi gimnazijos patalpose, o kiti išskubėjo į miestelį. Varžybų dalyviai turėjo žemėlapius, objektų ieškojo ir pagal duotas legendas. Radę reikiamą vietą, orientacininkai žymekliais pažymėdavo specialias korteles. Galima tik įsivaizduoti miestelio gyventojų nuostabą, išvydus tamsoje mirguliuojančias prožektorių švieseles.
Nors trasai įveikti buvo skirta valanda, komandos buvo kur kas spartesnės. Greičiausia pora užduotį įvykdė per 32 minutes. Dalyviai, pasiekę geriausių rezultatų, apdovanoti medaliais bei prizais. Neliūdėjo ir pavėlavusieji – gimnazijos kiemelyje visų laukė kareiviška košė bei tėvų paruošta arbata.
Aušra LETUKIENĖ
Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui
AUTORĖS nuotr.