Redakcija

Pajūryje dislokuotas batalionas – atviras visuomenei

Mūsų rajone įsikūrę kariai nuolat kviečia į svečius civilius piliečius. Paskutinis toks susitikimas su Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu, jo vado pulkininko leitenanto Vadimo Jeriomino kvietimu, įvyko vasario 14-ąją. Gausus būrys smalsuolių galėjo išvysti, kaip gyvena šiandienos artileristai.

Pamatę, kiek žmonių atsiliepė į pakvietimą, kariai sakė: „Tikėjomės sulaukti daug svečių, bet kad jų bus šitiek daug, negalėjome įsivaizduoti“.

Tiesa, didžiulėje šauktinių mokymams skirtoje palapinėje tilpo visi, nors kėdžių prisėsti pritrūko, kariams teko jų ieškoti papildomai. Į susitikimą su kariškiais atskubėjo paties įvairiausio amžiaus gyventojų iš Pajūrio, Ši­lalės ir Šilutės. 

„Esame labai patenkinti, kad Pajūryje įsikūrė batalionas. Ne paslaptis, iš pradžių būta visokių nuomonių, pasisakymų. Bet kariai darbais įrodo, jog su vietos gyventojais yra nusiteikę bendradarbiauti. Jie ir miestelį, ir piliakalnius mums padeda tvarkyti, ir medžius sodina. Jau surengta Gerumo akcija, kurios metu kariai surinko lėšų jaunam, neįgaliam našliui, auginančiam vaikus. Tai tik dalis jų veiklos, o kur dar paprastas žmogiškumas, mokėjimas ir, svarbiausia, no­rėjimas bend­rauti“, – užsimezgusiu bendradarbiavimu tarp pajūriškių ir bataliono karių džiaugiasi Pajūrio seniūnė Roma Veš­čiūnienė.  

Anot seniūnės, tai ir įkvėpimas Pajūrio jaunuoliams – nemažai jų jau dabar svajoja apie galimybę tarnauti Tėvynei bū­tent šiame batalione. 

Jos žodžius patvirtino ir aktyvūs vaikai, kurie bataliono vadui plk. ltn. V. Jeriominui pažėrė gausybę klausimų: kas yra batalionas, kas yra poligonas, ką reiškia Ramovė, koks jo karinis laipsnis ir t. t. Va­das pristatymą apie batalioną pradėjo nuo savęs: sakė, kad yra vedęs, augina du sūnus, su šeima persikėlė gyventi iš Vilniaus į Šilalę.

„Labai džiaugiamės pabėgę iš Vilniaus, kur nuo šurmulio jau buvome pavargę. Esu pulkininkas leitenantas, bet norėčiau kada nors užsitarnauti dar vieną žvaigždutę ir tapti pulkininku“, – neslėpė kariškis.

Bataliono vadas papasakojo, kad šio pavadinimo kariniuose vienetuose paprastai tarnauja 500–800 karių, planuojama, jog Pajūryje vienu metu jų bus apie 600. V. Jeriominas neslėpė ir vilties, kad Pajūrio gyventojai taps nuolatiniais šio karinio vieneto nariais tiek profesionalų, tiek savanorių gretose. Kalbėdamas apie artilerijos bataliono specifiką, vadas priminė, jog Lietuvoje tėra du tokie kariniai vienetai: Pajūryje ir Rukloje. Artileristų dažniausiai naudojama technika (jos batalione būna apie 200 vienetų) yra sunkvežimiai ir visureigiai. 

„Šiuo metu Pajū­ry­je tarnau­ja apie 100 profesionalų ir 172 šauktiniai. Taip pat yra dislokuota tiesiogiai Že­mai­tijos brigadai pavaldi prieš­tankinė kuopa. Joje tarnauja dar apie 30 profesionalų ir 70 šauktinių. Šie skaičiai nėra dideli, nes batalionas dar nėra visiškai įrengtas“, – pasakojo plk. ltn. V. Jeriominas. 

Ir šiuo metu batalione verda statybos – aktyviai įrenginėjamos automobilių stovėjimo aikštelės (atsiras apie 70–80 vietų), praleidimo punktas. Vadas atskleidė, jog maždaug 12 hektarų teritorijoje likę senieji pastatai bus nugriauti. Vietoje jų per 5–6 metus turėtų atsirasti visiškai nauja infrastruktūra su naujais pastatais: kareivinėmis, Ramove, sandėliais, garažais, dirbtuvėmis ir t.t. Anot bataliono vado, kariniame dalinyje ateityje dirbs ir apie 30 medicinos darbuotojų (kol kas tėra 6).

Plk. ltn. V. Jeriominas priminė, kad Lietuvos ka­riuomenėje gali tarnauti ir merginos. Jų ateina ir į artileristų būrį.  Pajūryje dislokuotame batalione tarnauja 5 savanorės. Pasak vado, dažnai merginos nori įrodyti, kad yra ne prasčiau pasirengusios tarnauti Tė­vynei nei vaikinai, kitos paprasčiausiai nori save išbandyti, yra ir tokių, kurios jau apsisprendė savo gyvenimą susieti su tarnyba kariuomenėje ir sistemingai to siekia: atitarnavusios savanorė­mis, lieka batalione dirbti pro­fesionaliai.

Suaugusieji nerimavo, ar artileristai kada nors įsigis poligoną pratyboms. Vadas paaiškino, kad tokių planų neatsisakoma. Tačiau kur poligonas galėtų būti, dar nėra aišku.

„Šis sprendimas nuo manęs nepriklauso. Poligonai kol kas yra Pabradėje, Rukloje, Kai­riuo­se, Gai­žiūnuose. Mes mo­ky­mams važiuojame į Tau­ra­gę, Kai­rius ar Pa­bra­dę. Bet reikia skaičiuoti, kiek kai­nuoja tech­nikos nuvykimas į poligonus už kelių šimtų kilometrų. Noriu pabrėžti, jog mokymų metu poligonuose tik šaudome ir manevruojame, tad baimintis Pa­jūrio gyventojams nė­ra pag­rindo“, – aiškino plk. ltn. V. Je­rio­minas.

Kad civiliai ne­bijo ginklų ir net jais aktyviai domisi, įrodė atvirų durų renginio lankytojų smalsumas, susipažįstant su karių naudojama karine technika, įranga ir apranga, o paleisti šūvius iš haubicos bei istorinės patrankos ryžosi ir vyrai, ir moterys. 

Štabo civilių ir karių bend­radarbiavimo vyriausiasis spe­cialistas vyresnysis eilinis Ai­ridas Zabėla pripažįsta, jog civilių bendruomenei kiekviena naujovė iš pradžių kelia susirūpinimą, tad ir batalionui prigyti Pajūryje reikia laiko. 

„Naujovės žmones baugina. Todėl ir vadovaujamės atvirumo principu – kviečiame gyventojus pas save, patys vykstame į renginius, aktyviai bend­radarbiaujame su ugdymo įstaigomis“, – sakė A. Zabėla ir priminė, kad būtent dėl to vadas palaikė iniciatyvą kuo gausiau dalyvauti ir šventiniuose Vasario 16-osios renginiuose. Vienu metu bataliono kariai tądien dalyvavo net keturiose gyvenvietėse.

Pajūryje įsikūrę kariškiai ro­do pa­vyzdį, kaip dera elgtis Lie­­tuvos kariams, į ką turi lygiuotis ir mūsų rajono vaikai. A. Za­bėlos įsitikinimu, karių pavyzdys yra reali pagalba ir tėvų globos netekusiems vaikams. Viliamasi, jog galbūt bataliono atsiradimas Ši­lalės rajone turės įtakos ir dalies mūsų vaikų gyvenimui, ge­rąja linkme pakreips jų likimą. 

Vadas plk. ltn. V. Jeriominas priminė, jog batalionas nėra kalėjimas: „Tai – karinis dalinys. Visi turi teisę žinoti, kas ir kaip čia vyksta. Tad kiekvienas pas mus yra laukiamas, o mes pasiryžę atsakyti į bet kokius visuomenę dominančius klausimus“.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Keturių minučių kaina – beveik 16 tūkst. eurų

Vasario 13-ąją Tauragės apylinkės teismo Šilalės rū­mų nutarimas panaikinti 2019 m. rugsėjo 20 d. Šilalės sa­vivaldybės tarybos sprendimą dėl Laukuvos gimnazijos direktorės Raimondos Kauneckienės atleidimo rajono valdžiai smūgiavo žemiau juostos. Nors rajono meras Al­girdas Meiženis dar svarsto, ar tęsti bylinėjimąsi, Lau­­kuvos Norberto Vėliaus gimnazija buvusiai direktorei jau išmokėjo priteistą kompensaciją, negautą darbo už­mokestį ir vienos dienos delspinigius – daugiau nei 13 tūkst. Eur.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15

 

Atnaujinti žemės ūkio valdas būtina kiekvienais metais

Metų pradžioje ne vienas mūsų rajono žemės savininkas gavo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cent­ro laišką, kuriuo jie informuojami, kad inicijuojamas valdos išregistravimas.

„Jeigu iki 2020 m. gruodžio 31 d. neatnaujinsite savo valdos duomenų, ji bus išregistruota iš žemės ūkio val­dų registro“, – įspėjami žemės valdų savininkai.

Į redakciją kreipėsi V. P., kuris, gavęs tokį laišką, sunerimo: pasak žmogaus, savo žemę jis oficialiai nuomoja ir dėl nieko iki šiol nesuko galvos. Tačiau toks įspėjimas jį išgąsdino, kad gali netekti savo turto.

Pakomentuoti šio įspėjimo esmę paprašėme Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto Edga­ro Laurinavičiaus.

Aldona BIELICIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15

Ar policija specialiai rengia pasalas vairuotojams?

Į „Šilalės artojo“ redakciją atskubėjęs jaunas vyras rodė Šilalės Kovo 11-osios gat­vės nuotrauką ir aiškino, kad vyksta kuriozai – pėsčiųjų perėjos joje kaip netikėtai atsiranda, taip netikėtai ir dingsta.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15

Globotinių išlaikymas kainuos brangiau

Savivaldybės taryba padidino maksimalius socialinių paslaugų kainų dydžius. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, šiuo metu rajono biudžeto lėšomis kompensuojami 92 ilgalaikę globą turinčių asmenų išlaikymo kaštai. Pernai iš biudžeto už jų priežiūrą sumokėta per 184 tūkst. eurų. Šiemet pinigų prireiks dar daugiau, nes visos globos įstaigos padidino įkainius.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15

Iš mažų širdelių

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje atidaryta Šilalės meno mokyk­los Dailės skyriaus I ir III klasių mokinių piešinių paroda „Iš mažos širdelės“. Mokinių vadovė – mokytoja metodininkė Ilona Venckienė.

Parodoje eksponuojami darbeliai, su­kurti skirtingomis technikomis: pie­šimo, tapybos, kompozicijų. Juose vaiz­duojama gamta, augmenija, buities daiktai bei kt. Mokytoja Ilona pristatė piešinėlius, papasakojo, kaip vaikams sekėsi juos kurti, linkėjo naujų idėjų. 

Jauniesiems dailininkams įteikti padėkos raštai. Renginį pagyvino Šilalės kultūros centro instrumentalistės Reginos Mockutės atliekamos dainos. 

Paroda veiks iki kovo 10 d.

Edita MERKELIENĖ,

muziejininkė

Ritos DIRŠKUVIENĖS nuotr. 

Šiauduvos kaimo bendruomenė aktyvi

Šiauduvos laisvalaikio salėje vyko bendruomenės ataskaitinis susirinkimas, kurio metu pristatyta veiklos ir finansinė ataskaitos. 

Susirinkusiesiems buvo pateikta in­for­macija, kaip sekėsi spręsti prob­le­mas, kokie konkretūs darbai atlikti, kaip buvo įgyvendinami bendruomenei keliami tikslai. 

Bendruomenės veiklą organizavo sep­tynių narių valdyba ir seniūnaitė. Surengta daug įvairių renginių, kurie džiugino ne tik Šiauduvos, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus. Visada įsi­mintina ir dalyvių lankoma Žvejo šven­tė. Vykdant projektą „Šiauduvos kaimo bendruomenės narių švietėjiškos veiklos skatinimas”, aplankytas Pakutuvėnų vienuolynas ir Kretingos žiemos sodas. Įsteigta Trečiojo amžiaus universiteto Šiauduvos grupė, kurią lanko 28 nariai. Be šių, pernai vyko dar apie 30 renginių. 

Džiugu, jog kasmet bendruomenė tampa vis aktyvesnė, įsitraukia į įvairias veiklas. Šiuo metu bendruomenė jungia 154 narius.

Susirinkusiuosius pasveikino Lauku­vos klebonas kun. Virgilijus Pocius, pa­sidžiaugęs žmonių aktyvumu ir bend­ryste.

Po susirinkimo žiūrėjome nuotaikingą kaimo bendruomenės „Saulie­te­kis” mėgėjų teatro „Paplepys” spek­tak­lį „Vis per gerą širdį”, žmonės bend­ravo prie arbatos puodelio.

Erika GARGASĖ

Šiauduvos kaimo bendruomenės pirmininkė

Henrikos Jokubauskienės nuotr. 

Kvėdarniškiai – čempionai

Klaipėdoje vyko respublikinės moksleivių robotų konstruktorių var­žybos „VEX ROBO Akropolis 2020“. Jose dalyvavo ir trys mūsų gim­nazijos komandos: „Light speed“ (Danielius Rudys ir Šarūnė Kiš­kū­naitė), „Mechanikai“ (Valentinas Kvietkus ir Aurimas Gudelis) bei „Kings“ (Svajūnas Parakininkas ir Karolis Grikšas). 

Turnyre susi­­run­gė 12 koman­dų, nuo pat pradžių vyko įnirtinga kova. Po ke­­tu­rių etapų ko­man­dai „Light speed“ pa­vyko pra­si­brauti tarp aštuonių geriausių. Be klaidų ketvirtfinalyje bei pus­finalyje žengę Danielius ir Ša­rūnė pasiekė finalą, kur po įtemp­tos kovos nugalėjo Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos komandą ir tapo rungties „Squared away“ čempionais.

Varžybų dalyviai apdovanoti „Akropolio“ įsteigtais pri­zais bei padėkos raštais, nugalėtojams taurę įteikė šio turnyro globėjas technologijų mokytojas ekspertas Audrius Česnelis.

Mindaugas RIČKUS

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos neformaliojo švietimo užsiėmimo „Robotika“ vadovas

AUTORIAUS nuotr.

Orientacinėse varžybose – visa mokykla

Pastaruoju metu daug kalbama apie svei­­ką gyvenseną, ieškoma bū­dų, kaip vai­kus ir jaunimą paskatinti sportuoti. Tuo tikslu Kvėdarnos Ka­zimiero Jauniaus gimnazi­jos mokinių tėvai suorganizavo nakti­nes orientavimosi varžybas „Įveik tam­są“. 

Vos pradėjus temti, į gimnaziją susirinko didelis būrys šių varžybų dalyvių – nuo pradinukų iki suaugusių­jų. Iš viso dalyvavo 46 poros vyres­nių bei 22 poros pradinių klasių mokinių. Pradinukai tamsoje varžėsi gim­nazijos patalpose, o kiti išskubėjo į miestelį. Varžybų dalyviai turėjo žemėlapius, objektų ieškojo ir pagal duo­tas legendas. Radę reikiamą vietą, orientacininkai žymekliais pažymėdavo specialias korteles. Galima tik įsivaizduoti miestelio gyventojų nuostabą, išvydus tamsoje mirguliuojančias prožektorių švieseles.

Nors trasai įveikti buvo skir­ta valanda, komandos buvo kur kas spartesnės. Greičiausia pora užduotį įvykdė per 32 minutes. Dalyviai, pasiekę geriausių rezultatų, apdovanoti medaliais bei prizais. Neliūdėjo ir pavėlavusieji – gimnazijos kiemelyje vi­sų laukė kareiviška košė bei tėvų paruošta arbata.

Aušra LETUKIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą