Senoji Girdiškė – tai nuostabi žmoniškumo istorija

Ir labai senas, ir visai neseniai išaugęs kaimas. Ir nepaprastai išgražėjęs, ir jau tuštėjantis. Vieni apie Girdiškę sako, kad ji – be perspektyvos, kiti tiki jos ateitimi. Petras DARGIS Autoriaus ir Algimanto AMBROZOS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.61

Lietuvių bendruomenę Brazilijoje subūręs vytogališkis dvasininkas prisimenamas iki šiol

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, prisimename tas iškilias asmenybes, kurios prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo bei išlaikymo. Vienas tokių žmo­nių yra ir iš Vytogalos kilęs kunigas Benediktas Sugin­tas (1895–1972). Baigęs Žemaičių kunigų seminariją, jis dirbo Kėdainių, Panevėžio, Ukmergės, Raseinių, Tau­­ra­gės parapijose, mokė tikybos mokyklose. Vėliau iš­vyko į Braziliją, San Paulo mieste pastatė bažnyčią lie­tuviams, subūrė lietuvių bendruomenę, kuri buvo ir te­bėra…

Pašventintas paminklas

Ilgamečių Upynos krašto istorijos ir kultū­ros puo­selėtojų Vaidilutės ir Klemenso Lov­či­kų iniciatyva bei lėšomis, prisidedant ūki­ninkams Vilijai ir Kazimierui Bušinskiams, Re­ginai Mickuvienei bei Remigijui Maslaus­kui, Upynoje atidengtas paminklinis akmuo atkurtos Lietuvos 100-mečiui ir 1918 m. Upy­nos savanoriams atminti. Lina MASLAUSKIENĖ Upynos miestelio bendruomenės narė AUTORĖS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55

Pašventintas paminklas

Ilgamečių Upynos krašto istorijos ir kultū­ros puo­selėtojų Vaidilutės ir Klemenso Lov­či­kų iniciatyva bei lėšomis, prisidedant ūki­ninkams Vilijai ir Kazimierui Bušinskiams, Re­ginai Mickuvienei bei Remigijui Maslaus­kui, Upynoje atidengtas paminklinis akmuo atkurtos Lietuvos 100-mečiui ir 1918 m. Upy­nos savanoriams atminti. Lina MASLAUSKIENĖ Upynos miestelio bendruomenės narė AUTORĖS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48) Bronius MAČAITIS (1918–1945) Gimė 1918 m. Kiaukų k. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Buvo keturi broliai: Vladas, Bronius, Stasys ir Alfonsas bei dvi seserys. Vyriausiasis Vladas 1940-aisiais jau buvo vedęs, gyveno Pagėgiuose. Bronius 1939–1941 m. mokėsi Telšių amatų mokykloje. Rai­nių tragedijos paveiktas, 1944-ųjų rudenį, drauge su A. Tamašausku subūrė partizanų…

„Šimtmečio dovana“ – laukuviškei

Lietuvai švenčiant garbingą šimtmečio jubiliejų, visą vasarą Lietuvos mažosiose kultūros sostinėse Žemės ūkio ministerija apdovanoja labiausiai nusipelniusias bendruomenes ir jų narius stelmužiukais – Stelmužės ąžuolo palikuonimis. Vienas jų augs ir Laukuvos se­niūnijoje. Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Algimanto AMBROZOS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.54

Laisvės varpas sukvietė Bijotus

Bijotiškiai, susirinkę iš visos Lietuvos ir iš užsienio, pagarbiai nutilo, laukdami Laisvės varpo pirmųjų dūžių. Kiekvienais metais, trečią liepos šeštadienį, jie čia suvažiuoja ir vis randa kažką naujo – tai iš lauko riedulių sumūrytą Lurdą, tai medinių skulptūrų eilę, tai dar ką nors. Šį sykį į tėviškę juos sušaukė Laisvės varpas. Petras DARGIS AUTORIAUS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.54

Nuo Rūtelių iki Rūtelių: čempionių garbės ratas

Legendinė Šiaulių „Tauro“ žolės riedulininkių komanda. Stasė žengia antroje eilėje kairėje, už jos šiek tiek užlindusi Genovaitė Sutikę jas kur nors Kaltinėnų turguje ar Šilalės prekybos centre, daugelis nė neįtariame, kad prasilenkėme su daugkartinėmis Lietuvos čempionėmis, kurios dau­­­gelį metų kartu su Šiaulių „Tauro“ žolės rie­du­lio ko­manda garsino Lietuvą toli už jos ribų. Taip, vy­res­nioji karta dar prisimena ne tik Kauno…

Prasmę savo gyvenimui suteikiame patys

Sukaktys ateina ir praeina, o gyvenimas ir toliau te­ka sava tėkme. Tačiau pripažinkime: ta tėkmė išties retai kam atplukdo išskirtinį 60 metų vedybų – Deimantinių ves­­tu­vių – jubiliejų. Jį švenčia šilališkiai Kristina ir Bro­­nis­lovas Žygaičiai. Eugenija BUDRIENĖ Žydrūnės JANKAUSKIENĖS ir jubiliatų albumo nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.51

Kur tu bėgi į pievų tolumas, takeli, dingstantis šiluos...

Užuoganų gale takelis Ligi kaimyno pavartės. Takai baltieji, jūsų smėlis Kaip santaikos ugnelė švies. Jūs vedate kaimyną prie kaimyno, Jie sveikinas grubia, gera ranka, Ir baigiatės prie kaimo kapinyno, Panerdami po šimtmečių banga. (Kazys Bradūnas, „Kaimo takai”) Kažkada žmonės gyveno daug nesukdami galvos. Dirbo kasdienius darbus, vaikščiojo tais pačiais takais ir atrodė, kad taip bus visada – vieniems išėjus į…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą