„Dovanėlės“ dalinamos be gailesčio

Ne taip seniai Šilalės rajono gyventojams vietos politikai įteikė nemenką „dovanėlę“: skolose skęstančios UAB „Gedmina“ prašymu, savivaldybės taryba gerokai padidino kai kuriuos laidojimo paslaugų įkainius. Žinoma, lengviausia skolų naštą yra užkrauti ant gyventojų pečių, pernelyg neieškant priežasčių, kodėl bendrovei vis nesiseka sudurti galą su galu.

O šiomis dienomis žmonės, suskubę mokėti mokesčius už sunaudotą vandenį, patyrė dar vieną lengvą šoką. Tik šįkart vietos politikai tarsi „nusiplovė“ rankas ir formaliai, matyt, jaučiasi nekalti – UAB „Šilalės vandenys“ pateiktų skaičiavimų dėl sunaudoto vandens bei nuotekų tvarkymo įkainių padidinimo tarybos posėdyje jie nepatvirtino. Nejaugi bendrovė tai padarė savavališkai? Pasirodo, tokią malonę jai suteikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuriai Šilalės vandenys pateikė tuos pačius skaičiavimus.

Taigi perskaičiuotos kainos įsigaliojo nuo kovo 1 d. Nuo šiol gyvenantieji bu­te už geriamo vandens suvartojimą bei nuotekų tvarkymą mo­kės 0,92 euro cen­tus, o įsikūrusieji nuosavuose namuo­se – net 2,5 euro daugiau nei buvo iki šiol. Keisčiausia, kad nuosavų namų savininkams ypač padidėjo  abonentinis mokestis: turintiesiems du skaitiklius, nuo 0,97 euro centų jis pakilo iki 2,34 euro. Šis įkainis netgi didesnis už tą, kuris skaičiuojamas už vieną kubinį metrą sunaudoto vandens.  Paskaičiuoki­me: 2,34 Eur abonentinis mokestis lygus 8,07 lito. Ir taip - kas mėnesį. Beje, vienas skaitiklis, fiksuojantis vandens kiekį, su­naudotą laistymui, „dirba“ vos 4-5 mė­nesius. Ironiška, ta­čiau galima pamanyti, jog mokama už jo prastovą. Už­si­mota tiesiog nepadoriai! To­kio įkainių didinimo tempų, kai turėjome litą, tikrai nepri­simenu. Todėl būtų įdomu su­žinoti, už ką kraunamas šis mo­kestis? Skaitiklius pirkome patys, už jų prijungimą sumokėta. Už priežiūrą? Bet vandenį tiekiančios bendrovės specialistas patikrinti, ar teisingai nurašyti skaitiklių rod­menys, o gal, neduok Dieve, nuplėšta plomba, atvažiuoja tik kartą ar du per metus. Ir net neabejoju, kad tuomet, kai skaitikliai bus vežami patikrai, už tai vėl teks mokėti iš savo kišenės.

Nežinau priežasčių, kodėl UAB „Šilalės vandenys“ šitaip drastiškai didina įkainius. Tačiau galima numanyti, jog reikia padengti esą patiriamus nuostolius. O gal ir pasikelti atlyginimus, kaip, pavyzdžiui, „Gedminoje“.

Beje, „Šilalės artojuje“ teko skaityti, kad „Šilalės vandenys“ pernai vien už projektų įgyvendinimą dviem savo darbuotojams paskyrė daugiau nei 7,2 tūkst. Eur premijų. Pasirodo, nuostolingai dirbanti įmonė vis tik gali leisti tokią prabangą...

Tad peršasi šventvagiška mintis, jog minėtose bendrovėse trūksta ūkinės tvarkos, o gal net ir reiklesnės jas kontroliuojančių institucijų priežiūros. UAB „Šilalės van­denys“ vykdė ne vieną vandentvarkos projektą, tam pa­naudojo didžiules Europos Są­jungos fondų investicijas. Da­lis šių išlaidų buvo kompensuojama ir iš Šilalės savivaldybės biudžeto. Tačiau viešai neskelbiama, kiek gyventojų bei įstaigų prisijungė prie naujai nutiestų vandentiekio bei kanalizacijos tink­lų, kokia dalimi atsipirko tos brangios investicijos. O gal dabar kelis metus vis reikės didinti įkainius tiems gyventojams, kurie prisijungė prie šių tinklų ir sąžiningai moka už teikiamas paslaugas?

Pakelti įkainį ir susirinkti daugiau pinigų didelės išmin­ties nereikia. Bet pasukti gal­vą, kaip papildomai užsidirbti, pataupyti, matyt, nesistengia­ma. Kita vertus, ir kam stengtis, jei vietos politikai nuolat pritaria įvairių įkainių didinimui.

Kai šitaip be jokių trukdžių galima varyti gyventojus į neviltį, belieka laukti, kuri kita savivaldybės kontroliuojama bendrovė paseks jau minėtųjų pavyzdžiu. Tikėtina, jog netrukus išgirsime, kad ir UAB „Šilalės šilumos tinklai“ nusprendė nenusileisti ir pabranginti šilumą. Ir nors ši bendrovė dar netarė savo žodžio, baigiantis šildymo sezonui, pats geriausias metas ruošti naujas „dovanėles“... Valdininkams, politikams jas pakuoti nieko nekainuoja, nes garantuotas jų atlyginimas leidžia, kaip įprasta sakyti, gyventi oriai. Tačiau kaip verstis pensininkams, mažas pajamas gaunančioms jaunoms šeimoms, bedarbiams? Naivus klausimas, tiesa?

Pamename, kaip visais įma­nomais kanalais buvo skelbiama, jog euro įvedimas ne­bus skausmingas. Litai į eu­rus iš tiesų buvo keičiami pa­gal įstatymus. Bet ką matome šiandien? Neįtikėtinai auga ne tik paslaugų įkainiai, bet ir maisto produktų, kitų būtiniausių prekių kainos. Tuo tarpu prie pensijos pridedami vos keli eurai, nepa­stebimai kilstelėjami varganas algas gaunančių kai kurių sričių darbuotojų atlygini­mai - kad besirengiantieji streikuoti apsiramintų.

Keisti dalykai dedasi mūsų valstybėje. Antai ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris nuolat tvirtina, jog kainos nedidėja (matyt, apsiperka užsieniuose), prognozuoja, kad, augant Lietuvos bendrajam vidaus produktui, ekonomika šiemet augs 3,3 proc. arba dvigubai sparčiau nei pernai, ir daugiausiai Baltijos šalyse. Tiesiog nuostabu: ekonomika auga, tačiau pragyvenimo lygis mažėja, dykinėjančiųjų bei gaunančiųjų pašalpas skaičiuojama tūkstančiais, kol kas daugiau tėvynainių emigruoja nei sugrįžta namo...

Artėja Seimo rinkimai, jau duotas startas rinkimų kampanijai. Į šią ypač patrauklią valdžios instituciją, kaip visada, pretenduos tūkstančiai asmenų. Tikriausiai tarp jų išvysime ir ne vieną Šilalės politinį veikėją ar „atvežtinį“ iš sostinės. Įdomu, kokių dovanų maišą praplėš būsimieji kandidatai? Tuo, jog negailės pažadų, galime neabejoti jau dabar. Tik ar būsime jais sotūs?

Regina ČEIDIENĖ