Savo saugumui – iš savo kišenės
Ar sutinkate dalį savo pinigų skirti gynybai? Žinau, klausimas nėra malonus, nes iš kai kieno kišenių gali ištraukti paskutinius centus. Bet, kaip sakoma, sveikata ar net gyvybė brangiau. Rusijos karas prieš Ukrainą tai įrodė milijoną kartų.
Kaip toje Arvydo Vilčinsko dainoje: „O aš labai vėluoju...“ Mes smarkiai vėluojame stiprindami savo gynybą. Reikėjo paskubėti jau tada, 2014 m., kai rusų separatistai užėmė dvi Ukrainos sritis ir aneksavo Krymą. Tuomet daug kas spėjo, kad Putinas nesustos: perimdamas Rusijos valdovo postą 2000-aisiais, jis žadėjo atkurti sovietinę imperiją su visais buvusiais SSRS pakraščiais. Dabar jis žada naują puolimą gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, o Maskvos planuose – Moldova, Baltijos šalys ir t.t.
Štai todėl Lietuvos verslininkai ragina politikus kuo skubiau didinti mokesčius ir surinktą sumą skirti gynybai. Antai Lietuvos startuoliai su verslo organizacijomis pradėjo iniciatyvą „4 procentai“ – skirti 4 proc. nuo BVP gynybos finansavimui. Šiemet jis sudarys 2,75 proc., bet to maža. Pavyzdžiui, lenkai skiria 4 proc., o mes stebime, kokią galingą
ginkluotę jie perka iš Vakarų. Atrodo, tuo tikslu, t.y. siekdama sukaupti lėšų, nuo balandžio 1 d. Lenkija atsisakė nuolaidų pagrindiniams maisto produktams. Manoma, jog būtent dėl to vyriausybė skatina lenkų ūkininkus tęsti protestus prieš Ukrainos, o dabar ir prieš Rusijos bei Baltarusijos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų įvežimą.
O ką mes? Krašto apsaugos ministerijos tinklalapis rodo, kad 2023 m. asignavimai gynybai išaugo 352,8 mln. eurų arba beveik 22 proc., lyginant su ankstesniais metais. Šiuo metu siekiama išlaikyti 2,52 proc. BVP lygį, tačiau šių metų planuose – 2,77 proc. ar net iki 3 proc.
Finansų ministerijoje planai kuriami iš lėto, o Seimas per didžiąsias šventes randa laiko tik iškilmėms. Ministerija
siūlo keturis pagrindinius asignavimų didinimo variantus: kelti PVM tarifą, didinti pelno mokestį, naikinti lengvatas, pratęsti bankų solidarumo įnašą, dalintis su savivaldybėmis ir t.t. Verslininkai sutinka svarstyti mokesčių proporcijas, profsąjungos pasisako prieš PVM didinimą, savivaldybės dvejoja savo įnašais...
O čia dar vadinamoji „Anušausko byla“, kai dabar jau buvęs ministras leptelėjo apie bandymus daryti poveikį KAM viešiesiems pirkimams. Politikai įsižeidė, Premjerė „nieko nežinojo“, Prezidentas mėgino skubiai ministrus pakeisti, tačiau skandalas stipriai paveikė žmonių nuotaikas, svarstant, ar skirti savo pinigų krašto apsaugai, ir ar nebus ir toliau lėšos švaistomos?
Žibalo į ugnį įpylė ir opozicinės partijos, kurios svarstymo įkarštyje pasitraukė iš dar 2022 m. liepą pasirašyto susitarimo dėl gynybos įsipareigojimų. Jos žaidžia populistinius žaidimus artėjančių rinkimų akivaizdoje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio viražai apskritai verčia iš koto... O dar atsirado besipiktinančių, jog net 57 proc. apklaustųjų sutinka gynybai skirti 4 proc. nuo BVP. Ar tuomet, klausiama, nepaliksime nuskurdusių švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros? Ir ar tuomet didžiulės įmonės neužkraus papildomo mokesčio savo klientams, kurie pinigus neš gynybai per padidintą PVM.
Kaip sakoma, norėdamas mušti ir lazdą rasi. Bet reikia skirti prioritetus. Šiandien – tai yra mūsų gynyba, nacionalinis saugumas, karinis pajėgumas. Ir, drįstu tvirtinti, jeigu ateis Putinas, subyrės viskas: ir švietimas, ir kultūra, ir menas, netgi žmonių sveikata bei pati valstybė. Todėl ir paiki postringavimai, esą naujoji „Go Vilnius“ reklaminė kampanija ir apie sostinę sukurtas net pusę milijono eurų kainavęs filmukas yra nacionalinė vertybė, kuri neva pritrauks turistų, neš pelną, skatins investicijas, tėra visiškas nesiorientavimas laikmetyje.
Beje, ne tik Lietuva, bet kone visas pasaulis užsideda lyg arklio akidangčius, kad nematytų, kas vyksta aplinkui ir nesibaidytų. Štai Amerikos Kongresas po visų atostogų šią savaitę renkasi į pavasario sesiją. Jei Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Mike‘as Johnsonas susimylės (jis ištikimai klauso D. Trumpo), pateiks balsavimui 60 mlrd. dolerių paramos Ukrainai paketą. Juokinga: jei jis ir įvyks, pirmininkas iš klausos nustatys, kurių balsų yra daugiau... Tikėkimės, jog 52-ejų politiko, konstitucinės teisės specialisto klausa yra puiki, tik kažin, ko jis labiau klausys. Klausimas, ypač svarbus Ukrainai, bus sprendžiamas jau šią savaitę. Bet gali būti, kad balsavimas vėl bus atidėtas. Arba numatytas kitas variantas: Ukrainai bus suteiktas kreditas.
Nors, kaip sakoma, visas pasaulis nesusiveda į šį laukiamą Kongreso sprendimą, Ukraina ir Lietuva turi veikti savo protu. O jis sako, jog niekas nepasirūpins tavimi kaip tik pats. Net NATO, garsiai kartojanti (o mes pavymui) kaip mantrą 5-ąjį įstatų straipsnį.
Tai kaip: skirsime iš savo kišenės šalies gynybai, tai yra savo pačių saugumui?
Česlovas IŠKAUSKAS