Užtvanką pragraužė pelytės...

Nuoširdžiai gaila Orenburgo gy­ventojų, skęstančių Uralo upės pa­va­sariniuose potvyniuose. Be­veik 12 metrų pakilęs vanduo pasi­glemžė ne tik jų menkus namelius prie upės, bet ir apatinius 16 aukš­tų namų butus. Užtvindyta 12 tūks­tančių pastatų. Iš trijų sričių, kurias kerta vingiuota Uralo upė, eva­kuota apie 20 tūkst. gyventojų. 

Nepaprastoji padėtis paskelbta balandžio 4 d., tačiau evakuacija pradėta tik 12 d. Visą savaitę žmonių niekas neperspėjo, jog artėja gamtos stichija. Padėties kontrolę perėmusi federalinė valdžia giriasi gerai veikiančiu vyriausybės ir regionų sąveikos mechanizmu, bet premjeras Michailas Mišustinas tik balandžio 11 d. dėl to sušaukė vyriausybės posėdį. 

Kremlius pranešė, kad padėtį asmeniškai kontroliuoja prezidentas Putinas, kuris sukūrė komisiją, bet pats į tragedijos vietą skristi nesiryžo. Jo spaudos sekretorius Peskovas žurnalistams pareiškė, jog, nors prezidento fiziškai nėra nelaimės zonoje, jis širdyje su nukentėjusiais. Ką gi, juk rinkimai baigėsi... 

Kaip tokiais atvejais veikia rusiškoji demokratija, matyti iš vietos valdžios el­gesio. Spaudos konferencijoje Orenburgo srities gubernatorius Denisas Pasleris pasiskundė, kad dėl šių įvykių jam teko nutraukti atostogas, ir įsakmiu tonu pareikalavo, jog žurnalistai išjungtų mobiliuosius telefonus ir neįrašinėtų jo kalbos. 

Juoką pro ašaras sukėlė vieno eksperto aiškinimai, kas sukėlė vandens prasiveržimą pro Orsko miesto užtvanką aukščiau Orenburgo. Dambos statybos bendrovės vadovas per televiziją įrodinėjo, jog ją sugriovė... pelės, užtvankoje išraususios daugybę 2–3 cm skylučių. Žmones papiktino, kad apie milijardą rublių kainavęs pylimas, saugantis nuo potvynių žemiau esančius miestus, galėjo būti sugriautas paprastos pilkosios pelytės. O direktorius buvo gerai nusiteikęs ir juokavo: juk žinome, kad pelių net drambliai bijo... 

Kandūs ir pikti gyventojai greičiau buvo linkę „pelę“ asocijuoti su premjeru Mišustinu (rus. „мышь“ – pelė). Galbūt čia ir yra dalis tiesos: tiek vietinė, tiek centrinė valdžia pro pirštus žiūri į gyvybiškai svarbius provincijos gyventojų poreikius. Juk Putinas nuo 2004 m. pats skiria gubernatorius, tad šie tapo vietiniais cariukais, nebijančiais nei protestų, nei balsavimų... 

Tokį diktatorišką rusiškosios demok­ratijos tipą aprašė Karena Dawisha knygoje „Putino kleptokratija: kas val­do Rusiją?“ („Putin‘s Kleptocracy: Who Owns Russia?“). Atėjęs į valdžią 2000-aisiais Putinas sukūrė tokią valdžios vertikalę, kuri tapo priešingybė demokratinei valdymo sistemai, o žmogus, tai yra rinkėjas virto statistiniu vienetu. Argi Kremlius bijo Orenburgo, Orsko ar nesenos tragedijos Pamaskvėje liudininkų pasipiktinimo?

Pasityčiojimas iš žmonių politologus paskatino nusistebėti: keista, jog Kremlius dėl potvynio neapkaltino Kyjivo...

Juk prisimename dar COVID-19 pradžioje iš Maskvos paleistus gandus, esą pavasarį iš pietų į Rusiją grįžtančius sparnuočius ukrainiečiai „užtaiso“ pavojingu koronavirusu... Lygiai taip be argumentų, dažnai juokingomis prielaidomis Ukraina apkaltinta ir dėl pamaskvės koncertų salėje „Crocus City Hall“ kovo 22-osios vakarą įvykusios tragedijos. Tuo tarpu sveiko humoro nestokojanti Orenburgo žiniasklaida, pa-­

tyrusi vietinės ir federalinės valdžios abejingumą, pateikė racionalų pasiūlymą: kad nereikėtų atstatyti nusiaubtų būstų ir teikti paramos nukentėjusiems, visus evakuotus miestiečius išgabenti į karo su Ukraina zoną. Kaip sakoma, nėra žmogaus – nėra problemos. Kieno šis ciniškas posakis? Jo autorystė priskiriama Stalinui, o jis atėjo iš A. Rybakovo romano „Arbato vaikai“, kuriame Stalinas taip pateisina kariškių sušaudymą Caricyne 1918 m.

* * *

Lyg tyčia Stalino vardas ir jo vartotas posakis sutampa su tragiškomis metinėmis – Katynės žudynių aukų atminimo diena. Stalino įsakymu, 1940 m. balandžio 10 d. Katynėje prasidėjo masinės Lenkijos karių egzekucijos. Iš viso buvo nužudyta daugiau kaip 22 tūkst. žmonių. Bet štai šiemet Maskvos propagandistai išplatino naują paskvilį, esą dėl šių žudynių kalti Vakarai. Rusijos valstybinės naujienų agentūros RIA Novosti ir TASS paskelbė tariamus buvusių vokiečių SS karių liudijimus, neva būtent naciai vežė lenkus 18 kilometrų nuo Smolensko Viazmos link, išlaipino miške ir sušaudė.

Nors Stalino ir NKVD kaltė buvo pripažinta dar M. Gorbačiovo laikais, Putino draugija vėl perrašo istoriją. Žemųjų Dūmos rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasiūlė sudaryti darbo grupę „aiškintis Katynės tragedijos aplinkybes“. 

Kleptokratijos smagratis įsisuka visu smarkumu. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27