Putinas Minske tikisi atidaryti „antrąjį frontą“

Geopolitiniai Putino žaidimai tę­siasi: tai jis lankosi Pekine, kur su Ki­nijos vadovu jokių konkrečių su­si­tarimų nepasiekia, tai netikėtai at­skrenda į Minską, nors paprastai bū­tent Lukašenka skuba į Maskvą ar Sočį. Bet Kremliaus vadovo nelauktas vizitas į už vos 188 kilomet­rų nuo Vilniaus esančią Baltaru­si­jos sostinę apaugo visokiomis spė­lionėmis. Gi dar labiau visus su­intrigavo nuverstojo Ukrainos pre­zidento Janukovyčiaus pasirody­mas Gomelyje... 

Pirmiausia politologai atkreipia dėmesį į pastarojo vizito aplinkybes. Birželio 15–16 d. Šveicarijoje įvyks aukščiausio lygio susitikimas Ukrainos klausimais, todėl Putinas ieško propagandinės užuovėjos, kaip nukreipti dėmesį nuo jo. Putino ir Lukašenkos į „samitą“, žinoma, niekas nekvietė, tad jis ieško būdų, kaip atkalbėti jame dalyvauti kitų šalių lyderius. Atrodo, įkalbėti JAV prezidentą Joe Bideną pavyko, nors apžvalgininkai tvirtina, kad jis atsisakė vykti į Šveicariją dėl sunkios kelionės: karšta vasara, ilgas skrydis, solidus prezidento amžius, rinkimų grumtynės su D. Trumpu... 

Kitas Putino galvosopis – paspartėjęs Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai. Į frontą jau gabenami vakarietiški ginklai, be to, Kyjivas paskelbė įstatymą dėl mobilizacijos, stringa rusų puolimas prie Charkivo – štai tie faktoriai, kurie Mask­vai kelia nerimą, jog žadėtas trijų dienų puolimas gali virsti trijų metų ar dar ilgesniu karu. Štai todėl Putinas ryžosi aukščiausiojo Rusijos karinio ešelono kadrų valymui. 

Yra geras rusiškas žodis „pokazucha“, kuris reiškia ne esminius pertvarkymus generalitete, bet parodomuosius paviršutiniškus veiksmus, skirtus Rusijos plačiajai visuomenei...

Taip pat spėjama, kad Putinas su visa ministrų svita atvyko užsitikrinti Minsko paramą, jei bus atidarytas karo Ukrainoje „antrasis frontas“, t. y., ar Baltarusijos pajėgos pasirengusios smogti ukrainiečiams iš nugaros. Tačiau stebėtojai nepastebi kokio nors kariuomenės judėjimo ar perdislokavimo pasienyje, be to, Lukašenka nėra paskelbęs jokios mobilizacijos. Tiesa, opozicinėje baltarusių žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą abu lyderiai buvo palinkę prie regiono žemėlapio, kuriame raudona linija apibrauktas Suvalkų koridorius. Gali būti, jog vis dar svarstomi beveik 100 km ilgio kelio per Lenkiją šalia Lietuvos sienos „panaudojimo“ planai... 

Ir čia reiktų priminti dar vieną aplinkybę, kodėl Putinas būtent dabar atskrido į Minską. Prieš keletą dienų buvo paskelbtas Rusijos vyriausybės nutarimas, neva Rusijos valdžia ketina plėsti „į plotį“ šalies teritorinius vandenis Baltijos jūroje prie valstybės sienos su Lietuva ir Suomija. Ta plėtra apimtų keletą rytinių Suomijos salų bei teritorinius vandenis prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų, taip pat už keliolikos kilometrų nuo Nidos esantį Tarano kyšulį. Dokumentas buvo pristatytas tuo metu, kai Rusija pradėjo taktinių nestrateginių branduolinių ginklų pratybas, nors netrukus jis buvo pašalintas iš vyriausybės svetainės. 

Atrodo, rusų „vanagai“ neatlyžta. Estija pranešė, jog Rusijos pasieniečiai pašalino 24 iš 50 plūdurų Narvos upėje, kurie atskyrė abiejų šalių upės laivybos zonas. 

Iki karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį plūdurai nekėlė kokių nors ginčų, nors kiekvieną pavasarį jie pasislinkdavo upei keičiant savo vagą. Toks savavališkas upės ribos žymėjimo keitimas papiktino Europos Sąjungos dip­lomatijos vadovą Josepą Borrellį. Taip Rusija rodo ženklus, kad linkusi didinti įtampą Baltijos jūros regione ir neatsisako teritorinių pretenzijų. 

Ir vis dėlto savo komentaruose mėgstu „razinas“. Kai Putinas vėlai vakare nusileido Minske, pusdieniu anksčiau Gomelio oro uosto nusileidimo take pasirodė Viktorui Janukovyčiui priklausantis nedidelis lėktuvas „Dassault Falcon 900C“ registraciniu numeriu RA-09617. Paskutinį kartą 2014 m. į Rusiją pabėgęs Janukovyčius Baltarusijoje buvo 2022 m.

kovą – tuomet jo lėktuvas du kartus skrido iš Maskvos į Minską. 2022 m. kovo 8 d. Janukovyčius pakvietė dabartinį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasiduoti Rusijai. Dabar, kai Putinas skelbia kadenciją baigusį Ukrainos lyderį „nelegitimiu“, galbūt bėglys vėl ruošiamas į Kyjivą? Juk Putinas ne kartą yra pareiškęs, jog 2014 m. orumo revoliuciją Ukrainoje laiko „perversmu“, o Janukovyčių – Ukrainos prezidentu. 2024 m. vasarį prorusiško judėjimo tarybos pirmininkas Viktoras Medvedčiukas Janukovyčių pavadino paskutiniu teisėtu Ukrainos prezidentu.

Įdomūs geopolitiniai žaidimai žaidžiami aplink Lietuvą. Galbūt Putinas taip mėgina sudaryti bloką Kinija – Rusija – Baltarusija – Šiaurės Korėja? Juk jo vizitas į Pchenjaną jau yra rengiamas...

Česlovas IŠKAUSKAS