„Pagarbos lašai“ - nusipelniusiųjų rankose

Tradiciškai, artėjant šv. Kalėdoms, buvo surengta Pa­dėkos diena Šilalės kraštui nusipelniusiems žmo­nėms pagerbti. Visuomenei pasiūlius kandidatus, ko­mi­sija išrinko septynis nominantus. „Pagarbos lašo“ sta­tulėlės įteiktos nevyriausybinės organizacijos „Vil­ties galia“ pirmininkui Vytautui Ruzgiui, pensininkų są­jungos „Bočiai“ Šilalės bendrijos ilgametei narei Zinai Vainorienei, Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ auk­lė­­tojai Onai Mikutienei, Tauragės AVPK Veiklos sky­riaus tyrėjui Arvydui Armonui, Bilionių laisvalaikio sa­lės mėgėjų meno kolektyvo vadovei Zitai Grūdienei, motokroso sporto atstovui Nerimantui Juciui bei Šilalės rajono ligoninės operacinės slaugytojai Danutei Batutienei.

Šilalės kultūros centre žiūrovus pasitiko pučiamųjų orkestro muzikantai. Tai buvo tarsi preliudija, jog iškilmingame vakare nebus liūdna. Subtili renginio režisūra, didelis, scenoje vos telpantis atlikėjų būrys žadėjo gerą nuotaiką ne tik nominantams, bet ir juos pagerbti susirinku­siems artimiesiems, kolegoms, draugams.

Kultūros cent­ro direktorė, vakaro vedėja Irmina Kėb­lienė į sceną pakvietė merą Joną Gu­daus­ką, kuris padėkojo šilališkiams, gausiai dalyvavusiems akcijoje bei padovanojusiems Sovetsko lietu­vių bendruomenėms dau­giau kaip 800 įvairaus žan­ro knygų lietuvių kalba. Iš tiesų galima įžvelgti prasmingas paraleles. Caro priespaudos metais lietuvišką spaudą knyg­nešiai slapčia gabeno iš anapus, o šiandien per konsulatą nevaržomai galime dalintis spausdintu žodžiu, knygomis, kad svetur gyvenantys tautiečiai nepamirštų savo šak­nų. Šventėje dalyvavusiam Lie­tu­vos Respublikos konsului So­vetske Broniui Ma­kaus­kui meras įteikė simbolinį kny­gų pundelį apie Lie­tuvą bei Šilalės kraštą, taip pat Lie­tu­vos automobilių ir kelių direkcijos dovanotų kelio atšvaitų. Beje, direkcija prisidėjo ir prie knygų akcijos, padovanojusi vaikams leidinių apie saugų eismą.

Rankos mostas dirigento lazdele, ir Kornelijaus Pu­kins­­kio vadovaujamas Šila­lės meno mokyklos kamerinis orkestras pradeda apdovanojimo ceremoniją. Aidint plo­jimams, į sceną vienas po kito kilo nominantai. Juos visuomenei pristatyti atvyko ne tik savivaldybės vadovai, bet ir mūsų rajonui nusipelnę žmonės: Šilalės garbės pilietis, Klaipėdos universiteto Teatro pedagogikos ka­tedros vedėjas prof. Pet­ras Bielskis, Vilniaus uni­ver­siteto dėstytojas, isto­ri­kas, Šilalės kraštiečių Vil­niaus skyriaus pirmininkas Vir­gi­nijus Jocys, kon­sulas B. Ma­kauskas. Jie spaudė nomi­nan­tams rankas, merginos įteikė gė­lių. Jų negailėjo ir draugai, artimieji...

O paskui kai užgrojo, kai uždainavo! Tai buvo gyvas atlikimas, nedraskantis ausų būg­­nelių, keliantis nuotaiką. Jau­nieji dainorėliai su savo choro vadovėmis Da­lia Kra­sauskiene bei Ra­sa Rama­naus­kiene puikiai pritarė est­rados grandui Ed­mun­dui Ku­činskui, padainavę populiariausių ir visai naujų šio atlikėjo dainų, griežiant kameriniam orkestrui, vadovaujančiam savo profesijai atsidavusio K. Pukinskio.

Turbūt nelengvą repeticijų kelią teko nueiti visiems koncerto dalyviams, ruošiantis šiai šventei. Todėl savivaldybės vadovų padėkos ir gėlės chorų vadovėms, Meno mokyklos direktoriui Arūnui Goštautui, garso bei šviesos operatoriams ir visiems kitiems įteiktos pelnytai, lydint žiūrovų ovacijoms. Buvo gražu, jautru, šventiška...

Ir vis dėlto į gražų reginį norisi įmaišyti ir šaukštelį deguto. „Pagarbos lašai“ tarsi įpareigoja pagarbiai elgtis ir su žiūrovais. Pirkti bilietus pagal skelbimą buvo kviečiama net tris dienas. Deja, jau pačią pirmąją, pra­ėjus vos valandai po kasos atidarymo, bilietų pasiūlė tik pirmoje arba penkioliktoje eilėse. Kitus iš­prekiavo per valandą? Ne­įtikėtina. Įdomu, kokį atsakymą išgirdo žmonės, atėję bilietų antrą ir trečią dieną?

Ne paslaptis, jog išdali­na­ma daug kvietimų. Nor­malu, jei keletas jų įteikiama nominanto artimiesiems, svečiams. Tačiau jeigu pensininkas gali susimokėti kelis eurus, tai dirbantys turbūt nėra vargetos? Per tokią maišatį, kai, matyt, nebesusigaudoma, kiek išdalinta kvietimų, jau ne pirmą kartą į tas pačias vietas bilietą nusiperka ne vienas asmuo.

O taip norisi tikėti, kad visi žiūrovai yra lygūs ir laukiami.

Regina ČEIDIENĖ