Kyjivas diktuos taikos sąlygas?
Pasirodo, ukrainiečiai tikrai moka stebinti. Netgi savo sąjungininkus. Įsiveržę į Rusijos teritoriją Kursko srityje apie 20–30 kilometrų ir kontroliuodami apie 1000 kv. km, jie sudavė rimtą smūgį Kremliui, kuris dabar tėra arčiau nei už 500 km...
Sujudo subruzdo Putino generolai, pražiopsoję Ukrainos išpuolį. Nuo botoksu palyginto Putino veido dingo klastinga šypsenėlė, nesgi jis puikiai žino: karas sugrįžo į agresoriaus žemę, ir dabar tie „paprasti“ rusai, kurių apie 70–80 proc. pritaria karui prieš Ukrainą, niršta ant savo caro ir siunčia jam ne tik pagalbos šauksmus, bet ir prakeiksmus...
Nežinia, kuo šis drąsus ukrainiečių išpuolis baigsis, bet štai iš Rusijos išgrūstas opozicinis portalas Echofm.online vardija keletą jo pamokų. Šįkart Kremliuje jau kitaip nuskambėjo Ukrainos keliama „taikos formulė“ – grįžti prie 1991 m. sienų, panaudojant apsikeitimą užimtomis teritorijomis. Draudimas smogti raketomis Kremliui iš Ukrainos teritorijos netenka prasmės: juk galima jas paleisti jau iš Rusijos žemės, ir tuomet nereikia Vakarų leidimo... Putinas negali paskelbti karo Rusijos teritorijoje, o tik nepaprastąją padėtį trijose Rusijos srityse. Jo grasinimai smogti branduolinį smūgį netenka prasmės: priešas juk įžengė į Rusijos teritoriją. Jeigu reikia kviesti Vagnerio būrius iš Afrikos, o čečėnai stovi nuošalyje ir nesikiša, koks tada Rusijos kariuomenės pasirengimas? Kitas naujokų šaukimas tik rudenį, o visuotinės mobilizacijos skelbimas visiškai pakirstų „paprastų“ rusų pasitikėjimą Kremliumi...
Pagaliau rusų karo žvalgyba trečiais karo metais nesugebėjo pastebėti Ukrainos kariuomenės pasirengimo operacijai. Ką ten rusų: jokios Vakarų tarnybos nežinojo apie jos pradžią (nors tai mažai tikėtina)...
Štai todėl Putinas persikreipusiu veidu sušaukė Gynimo tarybą ir įsakė žūtbūt užkirsti kelią ukrainiečių žygiui. Lengva pasakyti – sunku padaryti. Šioje srityje dislokuotas 44-asis kariuomenės korpusas, sudarytas tik šių metų pradžioje Lugos mieste Leningrado srityje. Bet jo formavimas iš kontraktininkų strigo, o dalis karių buvo perkelta į Charkivo grupuotę. Štai tada Kursko ir dar dvejose Rusijos srityse liko „skylė“, kuria sumaniai pasinaudojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas.
Jau savaitė kaip netyla ginčai, kokie gi šios kontroperacijos tikslai. Pamokyti Putiną? Įrodyti pasauliui, kad Ukrainos kariuomenė dar pajėgi mušti rusus jų žemėje? Rengtis būsimoms taikos deryboms, turint galingą „teritorijų apsikeitimo“ kortą? Priversti 76 tūkst. rusų pabėgėlių iš šio regiono patirti, kas yra nuožmus karas? Galbūt teisus Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, sakęs, jog šiuo proveržiu Kyjivas siekia pakelti savo karių kovinę dvasią ir moralę, nes po praėjusių metų vasarą nepavykusio kontrpuolimo jos buvo gerokai kritusios...
Kokios šio puolimo perspektyvos? Karo ekspertai pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni yra atviri skeptikai: esą Rusija turi pakankamai kariuomenės rezervų, kad išstumtų iš savo teritorijos priešą. Kiti tvirtina, kad, jeigu ukrainiečiai spės įrengti efektyvią įtvirtinimų liniją, sustiprintą ne tik raketomis HIMARS, bet ir žadama amerikiečių aviacija, jų iš Kursko srities lengvai neišvysi. Tuomet Volodymyras Zelenskis galės drąsiai sakyti: dabar galima sėsti už derybų stalo. Jis vėlų rudenį ketinamai surengti antrai taikos konferencijai, kurioje dalyvauti bus kviečiama ir Rusija, turės gerą kortą...
Tuo pat metu kartu su dar vienu JAV pagalbos Ukrainai srautu (šio paketo vertė apie 125 mln. dolerių) Maskvoje stiprėja pasitraukimo iš Ukrainos nuotaikos. Įtakingas Rusijos oligarchas Olegas Deripaska po Ukrainos pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį paragino nedelsiant nutraukti ugnį, baigti „specialią karinę operaciją“. Jis kritikavo Kremlių dėl didžiulių išlaidų karui, kurios iššaukė Vakarų sankcijas ir skurdina rusus... Pernai verslininkas tai sakė ir interviu laikraščiui „The Financial Times“.
Rusų politologai pastebi, jog pirmą kartą nuo 1941 m. vokiečių ir sovietų karo pradžios priešas įžengė į jų teritoriją. Bet tuomet SSRS turėjo galingus sąjungininkus Vakaruose. Dabar tie sąjungininkai pritaria Kyjivo surengtai operacijai.
Paradoksas, bet 1941-ųjų rudenį generolo Heinzo Guderiano vedami naciai būtent Kursko – Briansko fronte tankais „Leopard“ triuškino sovietų armiją ir pro Oriolą bei Tulą suko į Maskvą. Dabar tie patys tankai ir koncerno „Rheinmetall“ gaminamos kovos mašinos „Marder“ („Kiaunė“) rausia tas pačias žemes... Rusų generolų vaizduotę dirgina tai, kad ši karinė technika, pastiprinta amerikietiškomis raketomis, netrukus, kaip tą 1941-ųjų gruodį, prieis ir Kremliaus sienas...
O Rusijos žiniasklaida šaiposi: aname kare skambėjo mobilizacinis šūkis „Komunistai – į frontą!“ Šiandien jį galima pakeisti „Vieningoji Rusija – pirmyn!“ Bet kur tau...
Česlovas IŠKAUSKAS