Ko tikėtis iš rinkimų JAV?

Kai mūsų skaitytojas paims į ran­kas šį lapkričio 5-osios numerį, Jung­tinių Valstijų rytų pakrantėje dar tik auš ypač atsakingas rytas: 538 ame­rikiečių rinkikai balsuos už sa­vo kandidatą į 47-ojo prezidento postą. 60-uosiuose JAV istorijoje rinkimuose jie balsuos už demokratų partijos atstovę, buvusią Kalifornijos generalinę prokurorę ir Joe Bi­deno pavaduotoją indoamerikietę 60-metę Kamalą Devi Harris arba už verslininką ir TV laidų vedėją, 78-erių respublikoną Donaldą Johną Trum­pą, kurio raginimu 2021 m. sausį buvo puolamas Kapitolijus ir kuriam du kartus surengta apkalta. 

Net ir šiandien niekas rinkimų rezultato nuspėti negali. Paskutinės apklausos, kurias atliko Vašingtone įsikūrusi rinkos tyrimų įmonė „Zogby strategies“, rodė, kad vienas ar kitas kokiu procentiniu punktu išsiveržia į priekį, bet tie laimėjimai – nuo 0,3 proc. iki 1,4 proc. – reiškia tik lygiąsias. Juk tarptautiniu mastu pripažinta tokių apklausų paklaida – 3 proc. Teoriškai K. Harris dar gali kliautis jaunomis moterimis ir juodaodžiais, D. Trumpas – jaunais vedusiais vyrais, kurie nori aiškesnės rytdienos, kaip išmaitinti šeimą. Ekspertai primena 2000-ųjų rinkimus, kuomet dėl prezidento posto varžėsi respublikonų kandidatas George‘as W. Bushas jaunesnysis ir demokratų kandidatas Albertas Gore‘as. Tuomet apklausos taip pat rodė lygiąsias, tačiau ikirinkiminiu laikotarpiu tai vienas, tai kitas kandidatas švytuoklę keliais procentais pakreipdavo savo pusėn, bet galų gale rinkimus laimėjo G. W. Bushas, surinkęs 271 rinkikų balsą, bet tik po to, kai Aukščiausiasis Teismas patvirtino Floridos rezultatus. Šiuose rinkimuose švytuoklė beveik visada kabojo tiesiai per vidurį, nejudėdama nei į vieną, nei į kitą pusę.

Jei tvyro tokia nežinomybė, pasvarstykime, kuris iš jų geriau Lietuvai, na ir Ukrainai, nes ši perspektyva taip pat ga­li lemti mūsų ateitį. Jeigu nekreiptume dėmesio į abiejų kandidatų rinkiminę

retoriką, kurios karštis paprastai po rinkimų nuslūgsta, tai visose kitose srityse didesnį patyrimą turi sukaupęs D. Trumpas. Juk K. Harris tik po liepos 21-osios stojo į rinkiminę kovą. Bet klausimas kitas: ar amerikietiškojo oligarcho teistumas bei padaryti nusikaltimai turi kokią nors įtaką Amerikos rinkėjams? Jeigu pažvelgsime į Lietuvos rinkimų padangę, tai sakytume tvirtą ne. Pavyzdžiui, Remigijaus Žemaitaičio partijoje (o ir jis pats) yra nemažai pelniusių teisėsaugos dėmesio asmenų, tačiau rinkėjai tai pamiršo, o į premjerus siūlomas Gintautas Paluckas taip pat yra su teistumo žyme... 

Ką rinktųsi Lietuva, atsakymo taip pat nėra. Net mūsų iškilioji žiniasklaida tebedievina D. Trumpo šūkį „Amerika – visų pirma“, kuris, beje, pasiskolintas iš XX a. ket­virtojo dešimtmečio rasistinių antisemitų ir Hitlerio sekėjų, ir išskiria reikalavimą NATO, kad jo narės daugiau lėšų skirtų gynybai. Gi kitus patraukia K. Harris jaunatviškas užsidegimas tęsti J. Bideno kursą, nors jis pastaruoju metu tampa vis atsargesnis. Demokratų kandidatė aiškiau įvardija moralinius Amerikos pasirinkimus, nors patyrimą turi mažesnį, o jos pozicijos kai kuriais klausimais iki šiol nežinomos. 

„Velnias slypi detalėse“, – garsų posakį primena ekspertai. 

Atrodo, jog Lietuva įtiktų D. Trumpo raginimui skirti vis daugiau lėšų gynybai: Vilniuje kalbama net apie 5 proc. BVP, nors dabar tėra 3,2 proc. Tačiau kas garantuoja, kad galimas JAV prezidentas NATO neiškels naujų reikalavimų, pavyzdžiui, sunešioti ne geležines, o tita­no kurpaites? Nepatikimumas – pagrindinė D. Trumpo yda, kuri ne­užtik­rina mūsų saugumo toles­nės Rusijos agresijos atveju. K. Harris šiuo požiūriu labiau nuspėjama, nors jos pažadai tęsti pirmtako J. Bi­deno kursą Europą menkai paguodžia. 

Ukraina kol kas nepasitiki nė vienu, nors respublikonas, sprendžiant bent iš jo pasisakymų, jai atrodo pavojingesnis. D. Trumpas gali tapti pagrindiniu idėjos „Te­ritorijos už taiką“ varikliu, o tai Kyjivo elito netenkina. BBC ekspertai išdėstė tris karo Ukrainoje scenarijus: Ukraina tampa suskaldyta kaip 1950-ųjų metų Korėja; JAV nutraukia paramą Kyjivui ir Rusija okupuoja kitas Ukrainos teritori­jas; Kyjivas sugražina visas užgrob­tas žemes, įskaitant Krymą... Pa­tikimiausias pirmasis variantas, ta­čiau jis gali būti realizuotas, bet kuriam kandidatui laimėjus JAV prezidento postą. Būtent dėl jo Vo­lo­dymyrui Zelenskiui daromas įžūlus spaudimas. 

Galima numoti ranka: ar ne vis tiek, kas taps prezidentu Ame­ri­koje? Juk jo rinkimų retorikai po inauguracijos sausio 20 d. dar įtakos turės ir Kongreso sprendimai... Bet pasaulis nebe pagrindo žvalgosi į Ameriką, kuri kol kas tebėra visų mūsų saugumo garantu. Rusija labai stengiasi sugriauti šią nuostatą. Lietuva taip pat, kaip pokariu tikėjosi būti išvaduota iš sovietinės okupacijos, taip ir dabar viliasi galingo strateginio partnerio globos. Ar ne veltui?

Česlovas IŠKAUSKAS