Diktatorių likimas vienas...
Mums mažai rūpi, kas dedasi Sirijoje, Pietų Korėjoje ar Sakartvele. Gal tik tiek, kiek padėtis šiose šalyse susijusi su Rusija, kuri savo ruožtu kelia grėsmę ir mums. Tai natūralu. Todėl vargu, ar galime reikalauti iš tolimesnių regionų, kad jų žmonės giliau domėtųsi procesais mūsų kraštuose.
Tiesą sakant, džiūgaujame, jog agresorė Rusija gavo per nagus Sirijoje. Galbūt per anksti, nes Maskva visokiais būdais mėgina savo įtaką šiame Viduržemio jūros regione ir net Afrikoje išlaikyti. Tačiau jos geopolitiniai nuostoliai čia akivaizdūs, o meilė Assadui staiga virto tik dar vieno nelaimingo tirono bėglio globa.
Šiandien Assado pabėgimo detalės glumina. Jam nesiruošė nei Damaskas, nei Maskva, kuri gal ir prognozavo tokį diktatoriaus likimą, jam tarsi ir ruošėsi, nes nepakėlė savo naikintuvų prieš sukilėlius kaip prieš 9 metus. Matyt, Putinas priėmė sprendimą nekomplikuoti savo padėties regione, o po to geriau tartis su opozicija.
Taigi, Sirijos prezidentas Assadas lapkričio 28 d. dar aplankė Maskvą ir paragino Putiną padėti duoti atkirtį sukilėliams. Tačiau šis nieko nežadėjo, o tik prasitarė, kad Assado nepaliks nelaimėje. Gruodžio 7 d. opozicijos jėgos įžengė į Damaską, nesutikdamos beveik jokio pasipriešinimo. Kai jos visiškai priartėjo prie prezidento rūmų, Assadas rūmų budėtojui pranešė, jog vyksta namo, tačiau automobilio vairuotojui įsakė pasukti į oro uostą. Reuters praneša, kad jis dar paskambino savo atstovei ryšiams su žiniasklaida ir paprašė atvykti į jo namus ruošti eilinė kalbą. Ta atvyko, bet Assado namuose nebuvo...
Apie savo planus Assadas nepranešė net artimiesiems, nors šeima – žmona ir trys vaikai – jau anksčiau dėl visa ko buvo išsiųsta į Rusiją. Jo broliai buvo Damaske, ten ir liko, o vienas žuvo susišaudymo metu. Premjeras Mohammedas Jalalis su prezidentu kalbėjosi šeštadienį 22.30 val., pastarasis žadėjo viską
nuspręsti sekmadienį. Bet ryte Assadas sėdo į lėktuvą, kuris su išjungtu transponderiu (atsakikliu – radijo ryšiu) pakilo į orą, paskui staiga pakeitė kryptį ir dingo iš radarų. Pasklido žinia, jog lėktuvas galėjo sudužti, bet tai buvo apgaulingas manevras. Jungtiniai Arabų Emyratai atsisakė lėktuvą priimti.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas derėjosi su sukilėliais ir jų grupuotės vadovais dėl garantijų, kad lėktuvo nenumuštų ar neperimtų. Taip Assadas nusileido Chmeimimo rusų karinėje bazėje, o iš ten išskrido į Maskvą. Sukilėliai, po to patekę į prezidento šeimos rūmus, sakė, jog šis pabėgo labai skubėdamas: asmeniniai daiktai buvo išmėtyti, darbo stalas sujauktas, maistas virtuvėje nepaliestas...
Toks štai gėdingas likimas žmogaus – tirono, kuris vargšę šalį valdė beveik 25 metus, o kartu su tėvu Hafezu al-Assadu – daugiau kaip pusę amžiaus. Tai, ką sukilėliai rado apleistoje prezidento rezidencijoje, kaip rašė „The Washington Post“, galima pavadinti „tyli prabanga“. „Assadas gyveno prabangoje, kai sirai badavo“, – pastebi laikraštis.
Rūmai ant Mezzeh kalno bemat buvo išgrobstyti: žmonės nešė „Luis Vuitton“ rankines, „Dior“, „Hermes“, „Cartier“ drabužius, o garažas buvo prigrūstas elitinių automobilių, brolio bunkeryje rastas auksinis Koranas. Paties Assado šeima šios prabangos nedemonstruodavo...
Visa tai primena garsiojo Ukrainos bėglio Viktoro Janukovyčiaus likimą. Į Rusiją 2014 m. pradžioje nuo Maidano pasprukęs Putino statytinis mėgavosi tokia pat prabanga. Kaip liudijo po kelerių metų į jo rūmus užsukęs žinomas keliautojas Orijus Gasanovas, ne be reikalo jį ir šiandien vadina sukčiumi, aferistu ir vagimi, o jo rezidenciją Mežigorijoje – „ufonautų laivu“: retų automobilių muziejus, auksu tviskantis interjeras, persiški kilimai, o visame 140 hektarų užimančiame plote – asmeninis parkas, fontanai, baseinai, teniso aikštelė, SPA centras, jachtų prieplauka, jojimo klubas, šaudykla, golfo laukas, aikštelė nusileisti sraigtasparniams, daugybė dirbtinių ežerų, stručių ferma ir net asmeninė cerkvė...
Gal kada nors paaiškės, kokia prabanga tviskėjo Putino rūmai, esantys Gelendžike, Krasnodaro krašte, ant Juodosios jūros kranto. Apie juos Aleksėjaus Navalno komanda 2021 m. yra sukūrusi tyrimų filmą „Putino dvaras“, kurio statybos kainavo apie 956 mln. JAV dolerių. Gal kada nors prisiminsime ir kitų diktatorių mėgstamą prabangą, pomėgius...
O kol kas jie vieni pas kitus svečiuojasi, maudosi žmonių suneštuose turtuose, vartosi lyg inkstai taukuose ir lemia milijonų likimus, kai tie milijonai kenčia skurdą ir nepriteklių. Gi apie pačių tironų likimus galima tik numanyti, todėl drąsiai sakau: nepavydėkime jiems. Nes jų likimas – mūsų rankose.
Česlovas IŠKAUSKAS