„Niekas nevyksta, niekas neateina, niekas neišeina, baisu“, – klasikinė pjesės „Belaukiant Godo“ frazė, kuri nusako daugelio savijautą, kai kalbame apie būtinus pokyčius valstybėje. XX a. viduryje parašytos pjesės pavadinimas tapo naujadaru, reiškiančių „laukti veltui“ arba „neįprastai ilgai“. Tas pats „laukimo veltui“ jausmas apima, kai stebime mūsų visuomenės brandą. Kalbu apie visas visuomenės grupes – mūsų lyderius ir politikus, verslą, mokslo…

Ar galime pasikliauti vien valstybės ranka, kuri mus maitins senatvėje? Ir kiek prie savo pensijos prisidėsime pa­tys? Šiuos klausimus į politinę areną sugrąžino mokesčių atskaitos režimo III pakopos pensijų bei gyvybės draudimui panaikinimas. Subsidiari piliečio ir valstybės at­sa­komybė už pensijas buvo apgaulingai pavadinta leng­vata ir panaikinta. O visą tai pridengė seniai lauktas inves­ti­cinės sąskaitos įteisinimas. Tokia taktika leido išvengti sun­kių…