Rusija kažkada norėjo įstoti į NATO...

Pilkasis pošventinis laikotarpis dau­gelį įspraudžia į depresiją, kai kam atsiranda itin pavojingų panikos prie­puolių, nerimo, nereikalingos įtampos. Ir tuomet žmogaus jokiais argumentais neįtikinsi, kad ne vis­kas taip jau blogai: karo dar nė­ra, žemdirbiai savo triukšminga pro­testo akcija Vilniuje turbūt šį tą iš­kovojo, kainos, kaip guodžia statistika, menksta, šviesos metas ilgėja, tad kiniškas ugninis Drakonas ne toks jau ir baisus… Česlovas…

Kodėl mums toli iki suomių ar latvių?

Nuo Helsinkio iki Varšuvos, ma­tuojant automobilių kelius, yra dau­giau kaip tūkstantis kilometrų. Trijų Baltijos šalių sienos su Rusija ilgis – beveik 900 km, o jeigu pridėtume Latvijos ir Lietuvos sieną su Balta­rusija, ji prailgėtų dar maždaug tiek. Gi NATO nare tapusi Suomija turi net 1340 km sieną su Rusija. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

Valdžios chaosas Lenkijoje

Kol visas katalikiškas pasaulis šventė Kalėdas ir triukšmingai sutiko Naujuosius metus, kaimyninė Lenkija išėjo į gatves ne laidyti fe­jerverkų, o protestuoti, smurtauti ir versti naująją Donaldo Tus­ko va­dovaujamą centro dešinės vy­riau­sybę. Chaosą šalyje pasėjo nuolat besivaržančios „Tei­sės ir teisingu­mo“ („Prawo i Spra­wiedli­wość“, PiS) bei „Piliečių platformos“ („Plat­for­ma Obywatelska“, PO) partijos. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4

Kaip suvaldyti ugningąjį Drakoną?

Sveikam protui nesuprantamas šuolis nuo horoskopinio Triušio iki Drakono, bet viskas, kas grįsta mis­tika, žmones traukia. Tuomet jie, kaip sako psichologai, šių gyvū­nų savybes projektuoja į save, tapatina su savimi, žadina viltis bei lū­kes­čius. Nepaisant to, kad kasmet tos viltys panašios... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

Optimizmas vis tik ima viršų...

Apie pranešamas žinias dažnai sa­koma: yra dvi naujienos – viena ge­ra, kita bloga. Mes sakytume dar kitaip: viena netikėta, kita nenu­ste­bino. Žinoma, kalbama apie Europos Sąjungos vadovų tarybos (EVT) dviejų dienų aukščiausio lygio su­sitikimo rezultatus, kurie ir nu­džiu­gino, ir nuliūdino. Bet optimizmo bu­vo daugiau. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Kuriai lietuvių kartai išpuls karas?

Mano ir mano brolių kartai karo baisumų patirti neteko. Gimę per antrąjį pasaulinį jie buvo dar maži, kad suprastų, kas dedasi aplinkui, o šių eilučių autorius – jau pokario vaikas, tad prisimena tik nykius tėvų pasakojimus. Jie sode po obelimis buvo išsirausę du bunkerius, kur su dviem sūnumis slėpėsi nuo artilerijos apšaudymų. Kai jie nutildavo, mama įslinkdavo į trobą ir…

Kam reikia nusira­minimo kėdutės?

Šalia Lietuvos miestuose ir mies­teliuose įsižiebiančių šventinių eg­­lu­čių mirgėjimo, kylančio be­pro­tiško apsipirkimo šurmulio, o ir skaudžių netekčių (šių eilučių autoriui ypač liūdna dėl kartu dirbusio Lie­tuvos televizijos operatoriaus Lion­­gino Grigonio bei Kovo 11-osios signataro Sauliaus Peče­liū­no mir­ties), šalyje nerimo sėklą pasėjo ir valdančiųjų bei Prezidento susidū­rimas. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Atgal nuo Maidano kelio nėra...

Maidano 10-metis, kurį pa­minė­jome lapkričio 21 d., tėra sutartinis to nepaprastai karšto ukrainiečių pa­kilimo, siekusio išsivaduoti iš so­vietinio diktato, pavadinimas. Nuo pat 2004 m. Oranžinės revoliu­ci­jos rusenęs žaizdras pagaliau iš­si­ver­žė lyg ugnikalnis ir nušlavė ne­­ken­čiamą prorusišką prezidento Vik­to­ro Janukovyčiaus režimą. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 90

Kaip užaugti ir subręsti laisvei?

Ne tiek daug liko iki atkurtos Nepriklausomybės 40-me­čio. Kai Atgimimo laikotarpiu buvo prisimenamas Mozė ir dešimtmečius besitęsusi išsivadavimo iš vergovės ke­lionė, tai atrodė kaip metafora. Tačiau šiandien tenka pri­pažinti, kad laisvė iš tiesų turi bręsti ir įsitvirtinti. Nesibrausiu pro atviras duris, įrodinėdamas, kad Lietuvos valstybė dabar yra gerokai sustiprėjusi, o mūsų pa­čių lūkesčiai pasikeitė iš esmės. Šiandien piktinamės ir skun­džiamės…

Kodėl Lietuvoje nesaugomi miškai?

Šįsyk pakalbėkime ne politine te­­ma – apie miškus. Ne iš profesio­na­lo miškininko, o iš eilinio gam­­tos mylėtojo arba vartotojo po­­zi­ci­jų. Gal kažkas pasakys, kad jų po­žiūris į miško kirtimus yra savanaudiškas, vienpusiškas ir ne valstybinis, bet juk būtent gamtos puoselėjimas bei savo turtų saugojimas ir yra didžioji politika. Net jei tos mėgėjiškos pastangos ir kertasi su ekonomine nauda. Česlovas IŠKAUSKAS…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą