Lietuviškumo paieškos

Praėjusią savaitę mus pasiekė dvi liūdnos žinios: lietuviai pralaimėjo Europos krepšinio čempionatą ir mirė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II. Abi šios naujienos nelygiavertės, bet, pripažinkime, nėra ir itin skausmingos. Mat kiek­viena nesėkmė sporte yra lyg puiki profilaktika, o ir monarchės netektis galbūt leis karalystei kiek atsinaujinti. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Lietuviškas „o gal kaip nors...“

Rugsėjo pradžia mums at­nešė ir šviežių kardelių mar­gumą, ir vaikų klegesį, ir nau­jus švietimo rūpesčius, bet šitame džiugiame alase tvyro ir nerimo debesys: auga elektros, dujų, šildymo kainos, ir galo joms niekas ne­prognozuoja. Prie karo Uk­rainoje tarsi ir priprato­me, tad nėra ko stebėtis, kad vi­sa Europa savotiškai at­buko nuo Rusijos agresijos. Da­bar visi labiausiai su­si­rū­pi­nę, kaip išgyventi ru­denį ir žiemą.…

Hitleris, Putinas ir Šventasis tėvas...

Šiuo neramiu ir įtampos kupi­nu metu vyresnieji prisimena ir tra­giš­kus Lietuvai prieškario laikus – Molotovo-Ribentropo paktą, jo slaptuosius protokolus, kurie daugiau kaip po mėnesio dar buvo papildyti į tautos genocidą atvedusiais pa­keitimais. Sovietai ir naciai pasidalino Rytų Europą, o Hitlerio reichas pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 65

Apie sportą – kaip politikos įrankį

Prieš žiemos olimpi­nes žai­dynes Kinijoje su grupe ko­legų kreipėmės į Lie­tu­­vos tautinį olimpinį ko­mi­­te­­tą, už sporto politiką at­sa­­kin­gas valstybės instituci­jas, kviesdami diskusijai, kaip padėti profesionaliajam sportui išsilaisvinti iš po­li­ti­nės kon­junktūros. Tiems, kas bent kiek domisi tarptautine politika, aki­vaiz­du, jog svarbiausi tarp­tautiniai sporto įvykiai yra tapę mėgiamu politinių dik­tatorių manipuliacijos įran­­kiu. Didžiausia bėda, mano įsitikinimu, kad diktatoriai kryptingai skiria dideles lėšas…

Kirsti agresoriui per nagus

Dar visai neseniai kone sutartinai sakydavome: rusai yra geri žmonės. Jei­gu kas nors imdavo tvirtinti ki­taip, atkirsdavome: reikia atskirti Ru­sijos valdžią nuo eilinių žmonių. Kremliaus politika imperinė, ag­re­syvi, autokratinė, o rusai, ypač provincijos, esą nors prie širdies dėk.Bet nuo karo Ukrainoje pradžios viskas apsivertė aukštyn kojomis. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 63

Ko mes norime iš mokyklos?

Regis, turėjome įprasti, jog kasmet valstybiniai egzaminai tampa trileriu ir sukelia tikrą kritikos švie­timo sistemai audrą. Keičiasi mi­nistrai, pertvarkomas Nacionalinis egzaminų centras, kuriamos eks­pertų darbo grupės, tačiau vis vien turime gausybę nuoskaudų ir kas­met pasikartojantį klausimą: ką da­ryti? Štai Darbo partija siūlo labai paprastą sprendimą: jei kuris nors egzaminas sukelia daug problemų abiturientams, lengviausia jo atsisakyti. Esu humanitaras, bet tai,…

Odė dronui ir vidiniam grožiui

Sodai alma žiedų varške, saldžiai svaigina jų aromatas, kažkur už­pel­kėjusio ežerėlio link skardžiai kly­kauja gervės. Kuo ne rojus? Ir lyg tyčia, rašant šias eilutes, per te­leviziją Virgilijus Noreika dainuoja jautrųjį „Švelnumą“... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Kodėl Suomija – drąsi šalis?

Drąsą Suomija demonst­ruoja ne popieriuje, kaip Lie­tuva, prieš 14 metų patvirtinusi „Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepciją“, ku­ri vos po metų, jau kitą pavasarį – ekonominio sunk­mečio sąlygomis – „išnyko lyg dūmas, neblaškomas vėjo“. Nesakau, jog per visus 90 metų po Žiemos karo skandinavai buvo tokie: ne­tekę dalies teritorijos, jie bu­vo itin atsargūs santykiuo­se su Maskva. Šiaip ar taip, su…

Kas juos veda į pergalę?

Karas Ukrainoje daug ką išmušė iš vėžių, iš­ba­lan­sa­vo, sukėlė depresiją, ne­pa­sitikėjimą rytdiena ir vienas kitu, sukomplikavo vers­lus. Tad reikia tik stebėtis uk­rainiečių tvirtumu, ryžtu ir emociniu užsidegimu ginti sa­vo žemę. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 35

Temidės svarstyklės užstrigo

Praėjo katalikų šv. Vely­kos, Atvelykis, o šį sa­vait­galį – dar ir stačiatikių Pri­si­kėlimo šventė. Tiktai bu­vu­siam sovietinio saugumo agentui, ak­tyviam ateistui Vladimirui Pu­tinui, pas­taruoju metu ypač de­monst­ruojančiam pa­mal­du­mą, į amžinąsias krikš­čio­niš­kąsias vertybes nu­­si­spjauti. Jis gina savo „ver­­tybę“ – plėšti, naikinti Uk­­rai­nos žemę, žudyti be­gink­­lius žmones, įžūlia kvai­la propaganda „zombin­ti“ Ru­sijos žmones. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 31
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą