Maišto imitacija „pagal planą“

Maišto imitacija „pagal planą“

Prisimenate linksmą Kosto Kubilinsko pasaką apie narsųjį strazdą, kuris visiems miško žvėrims grasi­no eglę kirsti, storą lazdą pasidirbti ir visus juos išvanoti? Iš tų gąs­di­nimų nieko neišėjo, bet žvė­rys nuo tol narsų paukštelį ėmė garbinti... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 49
Kuo mums brangus litas?

Kuo mums brangus litas?

Birželis yra kupinas įvairiausių da­tų bei sukakčių – nuo tragiškų trė­mimų iki siautulingų Joninių. Ka­ro Ukrainoje fone jos ne visos mums mielos ir linksmos, tačiau – juk toks gyvenimas! Negalime vien tik virkauti, godoti ar piktintis. Šį­kart atkreipsiu dėmesį į vieną su­kaktį, kurios liudininku prieš 30 metų te­ko būti. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 47
Ką pasirinkti: migrantus ar baudas?

Ką pasirinkti: migrantus ar baudas?

Nurimo audra konservatorių stik­linėje, Premjerė tarsi atsiprašė, tar­si ir ne, vandenį drumsčiantį val­dan­­čiosios partijos lyderį senelis – garbės pirmininkas – tėviškai pa­ba­rė, ir viskas stojo į savo vietas... Argi? Nebūkime naivūs. Po­li­ti­ko­je ramybės niekada nebus, nors perkaitę Seimo nariai ilgisi atostogų, nors visus turėtų vienyti karas Ukrainoje ar kitos negandos. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 45
Ką mums reiškia birželio 3-ioji?

Ką mums reiškia birželio 3-ioji?

Ši diena į mūsų atmintį įsi­spraudė kaip visai tautai svarbi laiko žymė, po ku­rios šiaip jau chaotiškas vi­­suo­meninis judėjimas vir­to or­ganizuotu masiniu są­jū­­džiu. Ir nenuostabu, kad šeš­­ta­die­nio rytą į Mokslų aka­de­mijos salėje vykusią kon­­ferenciją susirinkę bran­­daus amžiaus vyrai ir mo­terys – Lietuvos Persitvar­kymo Sąjūdžio (LPS) ini­cia­tyvinės grupės na­riai – su jauduliu, gal kiek smulk­me­niškai prisiminė prieš 35-erius metus jų pe­čius…
Po rusų kojomis dega Rusijos žemė

Po rusų kojomis dega Rusijos žemė

Vyresnieji prisimena sausas ir baisiai nuobodžias marksizmo-leninizmo teorijas. Gerai, kad šiuolaikinis jaunimas jomis nebekankinamas. Tačiau viena marksistų tezė tinka ir šiandienai. Leninas prieš daugiau kaip šimtą metų pasisavino Karlo Marxo formuluotę revoliucinei si­tua­cijai apibūdinti: apačios nebe­no­ri, o viršūnės nebegali. Lietuvai ją pritaikė garsus bolševikinis vei­kė­jas Vincas Mickevičius-Kap­su­kas savo veikale „Pirmoji Lie­tuvos proletarinė revoliucija ir tarybų val­džia“ (antras leidimas, Vil­nius, 1968).…
Savivaldoje siaučia korupcija

Savivaldoje siaučia korupcija

Atrodo, demokratija Lietuvoje, kaip sakoma, visame gražume. Pa­­ka­ko vieno visuomenininko, žur­­na­­lis­to ir „įtakotojo“ Andriaus Ta­­­pino ty­ri­mo, ir virsta visa Vy­­riau­­­sybė. Įdomiausia tai, kad užuot prie­ši­nę­­sis, kaip kažkada neįvei­kia­ma ta­­­pusi Sauliaus Skver­ne­lio koman­da, Prem­jerės Ingridos Ši­­mo­­nytės ka­bi­netas pats sutiko atsistaty­din­ti, o tai reiš­kia, jog galimi prieš­lai­kiniai Seimo rinkimai. Va­di­nasi, de­mokratija – iš tikrųjų „liaudies valdžia“? Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“…
Latviai ir lenkai mus lenkia

Latviai ir lenkai mus lenkia

Rusija vis labiau grimzta į izo­lia­ciją, nors Kremlius nuduoda, kad jos ekonomika atvirkščiai – atsi­gauna. Jei sankcijos ir antikarinės priemonės būtų taikomos tokiai ma­žai valstybei kaip Lietuva, ją seniai būtų ištikęs bankrotas. Bet didžiulė (143 mln. gyventojų, 17,1 mln. kv. km ploto) imperija laikosi dėl savo mil­žiniškų resursų, regioninių iš­tek­lių ir galingos propagandos, nu­tei­kian­čios rusus bent jau nepro­testuoti ir tikėti,…
Kaip atstatysime Ukrainą?

Kaip atstatysime Ukrainą?

Karas visuomet yra ir nelaimė, ir tragedija. Bet teisūs yra ir tie, kurie teigia, kad kai kas iš karo turi naudos, o kiti netgi tvirtina, jog karas – pažangos variklis. Bet kodėl dikta­toriai ir jų nusikalstami režimai griebiasi agresijos, jeigu žino, į ką ji gali išvirsti – į liūdną savo pačių baigtį, į nesuskaičiuojamas netektis? Atsakymo į šį klausimą dar…
Kas mus veda į giljotiną?

Kas mus veda į giljotiną?

Tokia jau žmogaus prigimtis: jam greitai nusibosta nuolat kartojamos tiesos, peršamos taisyklės, užsitęsę konfliktai, karai, vis tie patys viešumoje šmėžuojantys vei­dai. Tad nenuostabu, kad, kaip ir prognozavo specialistai, ir karas Uk­rainoje jau kelia abuojumo, persisotinimo jausmą. Mus vis mažiau jaudina žudomi ukrainiečiai, griau­nami jų namai, išvežami vaikai. Na, nebent dar paveikia vaizdai, kai koks patologinis išsigimęs rusų okupantas nupjauna galvą…
Senstančio „batkos“ nuotykiai

Senstančio „batkos“ nuotykiai

Kai buvo pradėtos rašyti šios ei­lutės, mūsų skaitytoją buvo už­valdžiusi Juokų diena, balandžio 1-oji. O čia dar ir Verbos, kaip įžanga į Prisikėlimo šventę, džiugi ir pakili... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą