Gydytojas radiologas pristato pasaulyje pripažintą miomų gydymo metodą

Gimdos mioma – labiausiai paplitęs gerybinis moterų reprodukcinės sistemos navikas, diagnozuojamas apie 30 proc. moterų. Jos gali sukelti įvairius simptomus, kurių dažniausi – gausios ir ilgesnės menstruacijos, tarpmenstruacinis kraujavimas, dubens skausmas ir spaudimo jausmas.

Naujas žingsnis gydyme

Kartais gimdos miomos gali  nulemti ir vaisingumo problemas. Tradiciškai Lietuvoje miomas siūloma gydyti keliais būdais: miomektomija (pašalinimas), histerektomija (gimdos pašalinimas) ir medikamentais. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiama moters sveikatą tausojanti ir Valstybinių ligonių kasų (VLK) kompensuojama gimdos miomų gydymo procedūra – gimdos arterijų embolizacija (GAE).

Pasak respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo, gydytojo radiologo Andrejaus Afanasjevo, embolizacija – tai medicininė procedūra, kurios metu, siekiant sustabdyti kraujotaką į tam tikras kūno arba organų dalis, užblokuojamos kraujagyslės. Ši procedūra pasitelkiama daugelio sveikatos problemų, tokių kaip kraujavimai iš skrandžio, dvylikapirštės žarnos, plaučių, šlapimo pūslės, gimdos ir kt., sprendimui, taip pat įvairių organų navikų, galvos smegenų aneurizmų ir kitų kraujagyslinių sutrikimų gydymui. Embolizacija, siekiant palengvinti simptomus, gali būti taikoma ir esant prostatos hiperplazijai (išvešėjimui). Ši minimaliai invazyvi procedūra dažniausiai atliekama gydytojo intervencinio radiologo. Šis gydymo metodas gali būti pasitelkiamas daugelio gimdos miomų gydymui, išskyrus, kai jos yra labai didelės ar itin plačiai išplitusios.

„Procedūra įprastai atliekama taikant vietinę nejautrą. Iš pradžių per mažą (2–3 mm) pjūvį kirkšnyje į kraujagyslę įvedamas kateteris. Tuomet, naudojant specialią kontrastinę medžiagą ir rentgeno spindulius, nustatoma, kurias gimdos arterijų šakas, maitinančias miomas, reikia užblokuoti. Kateteriu į tikslines kraujagysles įvedamos mažos dalelės (mikrosferos, ištirpstančios dalelės ir/ar blokuojančios mikrospiralės), kurios sustabdo kraujo tekėjimą į miomas. Užblokavus kraujotaką, miomos netenka maitinimosi šaltinio ir iškart ima mažėti“, – aiškina A. Afanasjevas.

Kelias valandas po procedūros pacientės būklė stebima specialioje palatoje, vėliau ji perkeliama į skyriaus palatą, kurioje praleidžia iki dviejų dienų. GAE gali būti  atliekama ir dienos stacionaro sąlygomis – tokiu atveju pacientė gali grįžti namo tą pačią dieną. Kelias dienas rekomenduojamas poilsio režimas, vengiant sunkių fizinių veiklų. Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti skausmą malšinančių ir priešuždegiminių vaistų.

A. Afanasjevas sako, jog miomų embolizacija atliekama per itin mažą pjūvį kirkšnyje, todėl, lyginant su atviromis operacijomis, moters kūnas daug mažiau traumuojamas. Kadangi tai yra minimaliai invazyvi procedūra, kur kas mažesnė yra ir įvairių infekcijų, kraujavimo ar kitų chirurginių komplikacijų rizika. Be to, tokia procedūra užtikrina ir greitesnį atsigavimą – grįžti prie kasdienių veiklų galima praėjus vos kelioms dienoms po gydymo, kai tuo tarpu po chirurginių operacijų – ne anksčiau kaip po kelių savaičių. Skirtingai nuo histerektomijos, embolizacija leidžia išsaugoti gimdą, o tai yra labai svarbu ateityje vaikų turėti planuojančioms arba dėl kitų priežasčių gimdos pašalinimo išvengti norinčioms moterims.

„Procedūra efektyviai mažina miomų dydį, stabdo jų augimą ir tokius su liga susijusius simptomus kaip gausus kraujavimas menstruacijų ciklo metu, mažakraujystė, spaudimo ar prisipildymo jausmas dubenyje, dažnas šlapinimasis ir kt. Svarbu ir tai, kad varginančius simptomus padedanti pamiršti procedūra yra nemokama – privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusioms pacientėms ją kompensuoja VLK“, –  atkreipia dėmesį gydytojas.

Kaip įtarti miomą ir kada kreiptis į gydytoją

A. Afanasjevas sako, kad simptomai priklauso nuo miomų dydžio, vietos bei skaičiaus, bet  neretai jos būna ir besimptomės, aptinkamos tik profilaktinės ginekologinės patikros metu atliekant ultragarso tyrimą.

„Kreiptis į akušerį ginekologą ar intervencinį radiologą reikėtų varginant gausioms ar ilgiau trunkančioms menstruacijoms, stipriems menstruacijų skausmams, patiriant nuolatinį dubens skausmą, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimus arba pastebėjus kitus nerimą keliančius simptomus. Tačiau net ir nejausdama jokių simptomų, savo sveikata besirūpinanti moteris bent kartą per metus turėtų atvykti profilaktinei ginekologinei patikrai“, – pataria A. Afanasjevas.

Anot mediko, daugiau informacijos apie inovatyvų gimdos miomų gydymo būdą moterys gali rasti svetainėje miomosembolizacija.lt. Ji buvo sukurta siekiant padėti moterims priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos ir gyvenimo kokybės. Svetainėje pateikiami ir duomenys apie gydymo įstaigas bei klinikas, kuriose atliekama GAEgimdos arterijų embolizacija, taip pat joje galima atlikti miomų simptomų savikontrolės testą.

Mitai: kas tiesa, o kas ne iš profesionalo lūpų

Pasak A. Afanasjevo, apie gimdos miomas sklando daug įvairiausių mitų. Dauguma jų pagrįsti pasenusia medicinine informacija arba iš lūpų į lūpas plintančiais klaidingais įsitikinimais. Gydytojas dalinasi populiariausiais mitais ir komentuoja, kaip yra iš tiesų.

MITAS Nr. 1: Mioma yra piktybinis darinys ir gali sukelti gimdos vėžį.

Atsakymas yra – ne. Dauguma miomų yra gerybinės ir supiktybėja tik labai retais atvejais. Šie dariniai nesusiję ir su gimdos vėžiu. Miomos gali sukelti varginančius simptomus, turinčius neigiamos įtakos moters gyvenimo kokybei, tačiau gyvybei jie paprastai nekelia jokio pavojaus.

MITAS Nr. 2: Histerektomija yra vienintelis veiksmingas gimdos miomų gydymo būdas.

Anksčiau histerektomija (gimdos pašalinimas) dažnai buvo vienintelė gydymo galimybė gimdos miomų turinčioms moterims. Sparčiai tobulėjant medicinai, šiuo metu siūlomos inovatyvios minimaliai invazinės histerektomijos alternatyvos. Viena jų – GAE.

MITAS Nr. 3: Miomos trukdo pastoti ir sėkmingai išnešioti kūdikį.

Įtakos vaisingumui turi toli gražu ne visos miomos. Tikimybė pastoti ir išnešioti kūdikį priklauso nuo daugelio veiksnių. Moterys, turinčios besimptomių miomų, paprastai nepatiria jokių vaisingumo problemų ir lengvai pastoja. Visgi, kai kuriais atvejais miomos gali apsunkinti pastojimą ar vaisiaus išnešiojimą. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad tam tikrais atvejais miomų gydymas gali padėti sėkmingai išspręsti pasikartojančių persileidimų ar nevaisingumo problemą.

MITAS Nr. 4: Gimdos miomos diagnozuojamos tik 30–40 metų moterims.

Nors gimdos miomų rizika sumažėja po menopauzės, sumažėjus estrogenų kiekiui, su šia problema gan dažnai susiduria ir vyresnės moterys. Klinikinių tyrimų duomenimis, menopauzės metu gimdos miomos diagnozuojamos septynioms iš dešimties moterų.

MITAS Nr. 5: Pašalinus miomą, ji nebeatsinaujina.

Nors atliekant miomų embolizaciją daugeliu atvejų miomos pašalinamos visam laikui, kartais jos gali vėl formuotis ir sukelti simptomus, reikalaujančius papildomo gydymo.Todėl rekomenduojama po miomų pašalinimo reguliariai lankytis pas gydytoją ir stebėti savo būklę.

MITAS Nr. 6: Gausios ir skausmingos mėnesinės – pagrindinis miomų požymis.

Gausios ar skausmingos mėnesinės – dažni gimdos miomų simptomai. Tačiau juos patiria ne visos moterys, kurioms diagnozuotos miomos. Kiti dažni simptomai – vidurių užkietėjimas, šlapimo pūslės disfunkcija, nugaros skausmai, skausmingi lytiniai santykiai. Nedidelės miomos gali nesukelti jokių simptomų, todėl vienintelis būdas, padėsiantis diagnozuoti miomas – reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją.

MITAS Nr. 7:  Negydomos miomos toliau auga.

Miomos gali išaugti pakankamai didelės ir net sukelti pilvo išsipūtimą, tačiau ne visos miomos, laikui bėgant, didėja. Daugelis moterų turi mažas miomas, kurios neauga ir nesukelia jokių simptomų. Kai miomos tampa itin didelės, jos spaudžia šlapimo pūslę ar žarnyną, todėl ima varginti dažnas šlapinimasis arba užkietėję viduriai. Nors ir retai, bet pasitaiko atvejų, kai mioma plyšta ir prireikia skubios medicininės pagalbos. Nuspėti, ar mioma augs, yra sudėtinga, todėl turint mažų besimptomių miomų, gydymas neretai atidedamas, skiriant kontrolinius vizitus ir stebint miomų būklę.

MITAS Nr. 8: Miomas būtina pašalinti.

Miomas rekomenduojama pašalinti, jeigu jos sukelia stiprų kraujavimą, skausmą, kitus gyvenimo kokybę bloginančius simptomus, vaisingumo sutrikimus. Jeigu jos yra besimptomės gydymas gali būti atidedamas.

MITAS Nr. 9: Miomos gali išnykti vartojant vaistus.

Medikamentinis miomų gydymas kartais įmanomas. Progesterono pagrindu pagamintos tabletės ar injekcijos gali sumažinti gausų kraujavimą bei kitus simptomus. Kai kurie vaistai gali padėti sumažinti miomas, tačiau svarbu žinoti, kad jie veikia tik tol, kol juos vartojate. Medikamentinis gydymas yra gana brangus ir nėra kompensuojamas. Nustojus vartoti vaistus, simptomai gali atsinaujinti, o miomos toliau augti. Kai kurios moterys taip pat patiria nemalonų šalutinį vaistų poveikį. Tuo tarpu šiuolaikinės mažai invazinės procedūros yra kur kas patikimesnis ir ilgalaikis sprendimas.

MITAS Nr. 10: Miomos išnyksta po menopauzės.

Miomos – gerybiniai lygiųjų gimdos raumenų navikai, kurių augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Jos ne visada išnyksta po menopauzės. Jeigu moteriai taikoma pakaitinė hormonų terapija, tai gali paskatinti naujų miomų atsiradimą ir gali prireikti jų gydymo.

Loreta MASEVIČIENĖ