Kad giria žaliuotų, o tauragiškiai žinotų

Visoje Lietuvoje šiomis dienomis skambėjo ir skambės, manau, dar ilgai  mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi visiems tokia brangi ir sava. Aš drįstu ją lyginti su J. Naujalio Ir Maironio „Lietuva brangi“ ar J. Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“.  O dažnas tauragiškis net nežino, kad šios dainos, tapusios visos  100-mečio dainų šventės simboliu, kūrėjas – Juozapas Gudavičius, mūsų kraštietis, galbūt Tauragėje sukūręs šią nemirtingą dainą, lietuvių dainuojamą visame pasaulyje

Ką turėtų žinoti tikri tauragiškiai

Žinoti, gerbti ir didžiuotis tauragiškiai turėtų dėl savo kraštiečio Juozapo Gudavičiaus ir jo veiklos Tauragėje, Lietuvoje, dėl jo padarytų nemirtingų darbų. Prieš keletą metų teko būti Panevėžio rajone, Paįstryje, kur kompozitorius baigė savo žemišką kelionę ir kur jis labai gerai žinomas, vertinamas gerbiamas. Paįstrio seniūnas dar pajuokavo: kaip Tauragė ir Paįstrys  pasidalins  šį nusipelniusį meno, kultūros žmogų. Tauragėje tokio vertinimo ir noro „pasidalinti“ pasigendu. Pernai minėjome Juozapo Gudavičiaus 150-ąsias metines, tačiau Tauragėje nepajutau jokio didesnio susidomėjimo  jei ne pačiu J. Gudavičiumi, tai bent jau jo legendine daina „Kur giria žaliuoja“.  Gal aš ką nors praleidau, gal buvo paminėta kaip nors? Nemanau.

1873 metais būsimasis kompozitorius, vargonininkas, kapelmeisteris, pedagogas Juozapas Gudavičius, gimė Tauragės apskrityje, Skliausčių kaime, kuris yra tik vienas kilometras nuo žinomesnės gyvenvietės – Varlaukio. Taigi jis mūsų kraštietis, Tauragės apskrities vaikas.  Baigęs Eržvilko pradžios mokyklą, kurį laiką muzikos mokėsi pas Varlaukio vargonininką V. Zigmantavičių. 1894–1898 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, kur įgijo muzikos mokytojo ir karo kapelmeisterio kvalifikacijas, vienerius metus vargonuoti mokėsi pas prof. Aloyzą Butkevičių. Šis muzikos srityje itin išsilavinęs menininkas vasaros atostogas praleisdavo Skliausčiuose, organizuodavo ten chorus.

1898 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas carinės kariuomenės Kauno įgulos kapelmeisteriu. Orkestras bazavosi Kaune, Kretingoje, Gargžduose. 1904 m. vasarą Kretingos dragūnų pulko orkestras rengė koncertus Palangoje. Ar tik ne nuo tų laikų išliko tradicija rengti Palangos estradoje atvirus koncertus?

1905 m. apsigyveno Kaune ir buvo Kauno tvirtovės I pėstininkų pulko kapelmeisteris, Juozo Naujalio paragintas suorganizavo „Dainos“ draugijos vaikų chorą ir 1906–1909 m. jam vadovavo (chore dainavo keturi Juozo Naujalio vaikai), surengė lietuviškų dainų koncertų, parašė straipsnių žurnalui „Vargonininkas“. 1905–1907 m. revoliucinio judėjimo metu jaunimą mokė revoliucinių dainų. 1908 m. Skliausčiuose suorganizavo pirmąjį lietuvišką chorą, kuris nuo 11 dalyvių vėliau išaugo iki 62, o Eržvilke – pirmąjį pučiamųjų orkestrą. 1910 m. subūrė 85 žmonių chorą Nemakščiuose, dėjo pastangas, kad choras bažnyčioje giedotų lietuviškai, rengė gegužines.

Veikla Tauragėje

1912 m. atvyko į Tauragę, bandė įkurti muzikos mokyklą, organizavo chorus, dalyvavo teatro mėgėjų veikloje, rengė vakarus – koncertus. 1915 m. trumpam pasitraukė į Skliausčius, kur atgaivino chorą ir 1916 m. surengė didelį koncertą. 1918 m. Panevėžyje įsteigė muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo.

1912–1918 m. gyvendamas Tauragėje, vargonavo Šv. Trejybės bažnyčioje, dirbo su chorais, mokytojavo, nemažai laiko skyrė kūrybai. Čia praleido ir nerimastingą Pirmojo pasaulinio karo laikotarpį. 1919 m. stojo savanoriu ir gavęs ministro pirmininko Mykolo Šleževičiaus leidimą, ėmėsi organizuoti Lietuvos kariuomenės orkestrą. Savo jėgomis ieškojo ir kvietė muzikos mokančius karius savanorius, rašė repertuarą, orkestrantus mokė groti himną, maršus, religinius kūrinius, dainas. Jis sukūrė visoje Lietuvos kariuomenėje pripažintus trimitu atliekamus karinius signalus: „Keltis“, „Rikiuotis“, „Pavojus“ ir kt.

Labai svarbus ir įdomus faktas, kurį patvirtina tauragiškio bandonininko ir publicisto Albino Batavičiaus tyrinėjimai, kad pirmasis jau nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro viešas koncertas visuomenei įvyko būtent Tauragėje 1919 metais per Kalėdas. Faktas tikras, tik nežinoma tiksli koncerto vieta. Tikėkimės, kad kada nors išaiškės ir ši vieta. 2019 metais Tauragės kultūros rūmuose šio įvykio 100-metis buvo paminėtas įspūdingu Lietuvos kariuomenės reprezentacinio orkestro (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas) koncertu. Šių eilučių autoriui teko vesti jubiliejinį kariuomenės orkestro koncertą, kaip ir nemažai visų Lietuvos kariuomenės orkestrų (o jų yra keletas – savanorių pajėgų, oro pajėgų, jūrų ir kt) festivalių. Tokie Lietuvos kariuomenės orkestrų festivaliai Tauragėje yra unikalus reiškinys Lietuvoje, nes kitur niekur nevyksta. Šią tradiciją, pagerbiant kraštietį Juozapą Gudavičių, privalu išsaugoti ir prarasti nevalia. Juolab, kad Tauragėje dar išlaikomos gražios pučiamųjų orkestrų tradicijos. Gaila, kad jos  gyvos tik mokyklose. Suaugusių žmonių orkestro Tauragėje nebėra nė vieno. O būta...

Skambėjo visa Lietuva

Visa Lietuva, švęsdama Lietuvos dainų švenčių 100-metį, šiomis dienomis skambėjo ir, manau, dar ilgai skambės mūsų kraštiečio sukurta  daina „Kur giria žaliuoja“, tapusia visiems tokia brangia, artima, sava iki ašarų. Ir visa jubiliejinė  dainų šventė pavadinta „Kad giria žaliuotų“, perfrazuojant šiek tiek dainos tekstą ir tai darant labai simboliškai – žaliuoti mes suprantam perkeltine prasme: dainuoti, klestėti, gyvuoti ir t.t. O ar daug tauragiškių žino, kad šios nemirtingos dainos autorius savo jaunystės gražiausius metus praleido Tauragėje?

J. Gudavičiaus kūrybos sąrašą sudaro beveik 180 darbų: jis sukūrė ar harmonizavo 72 dainas, 51 giesmę, 3 mišias, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui ir 6 kūrinius fortepijonui. Šiandien labiausiai žinomas J. Gudavičiaus kūrinys – patriotiška daina „Kur giria žaliuoja“, tapusi 100-mečio Dainų šventės simboliu.

Niekur neradau datos, kada sukurta ši dainą. O juk J. Gudavičius nemažai savo gyvenimo metų praleido Tauragėje.  Čia dirbo, kūrė, mokė muzikos Tauragės mokytojų seminarijoje (toje vietoje dabar meno mokyklos muzikos skyrius), Tauragės komercijos mokykloje (pilyje) . O gal Tauragėje parašytas kūrinys, skambantis ypatingai šiemet, visoje Lietuvoje? Ar nereiktų plačiau ir giliau paanalizuoti muzikologams ar istorikams sukūrimo aplinkybes, nes kada gyveno kompozitorius Tauragėje, yra žinoma. Beje, ir dėl teksto autoriaus būta neaiškumų, kurie dabar jau nebeklaidina

Teksto autorius Aužuolaitis – tai Jonas Vanagaitis (1869–1946), enciklopedijų žodžiais tariant, vienas žymiausių Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų, lietuvybės skleidėjas, Tilžės akto signataras. Dar pridurčiau – ir garsiosios dainos „Kur giria žaliuoja“ autorius! Taigi, šią giesmę parašė ne Vanagėlis, o Vanagaitis. Kas ir kada susipainiojo tarp tų dviejų vardų ir dar kitus supainiojo?

www.taurageszinios.lt

Eugenijus ŠALTIS

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“

Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.