Kaimams gresia likti be medicinos punktų
Šilalėje prasideda kaimo medicinos punktų pertvarka. Tiksliau - jų uždarymas, nes termino „punktas ant ratų“, kurį su tokiu pasimėgavimu taria mūsų valdininkai, nėra jokiame teisės akte. Taigi panaikinus punktą, bet kada gali būti atleista ir jame dirbusi bendruomenės slaugytoja. Pirmieji pakeisti viešųjų įstaigų struktūrą savivaldybės tarybos paprašė Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) bei Pajūrio ambulatorijos vadovai.
Nori paslaugų į namus
Šilalės rajone oficialiai skaičiuojama 19 medicinos punktų bei keturi procedūriniai kabinetai. Ir tik Girdiškėje procedūrinis kabinetas veikia „ant ratų“ – visur kitur bendruomenės slaugytojos turėtų dirbti medicinos veiklai pritaikytose patalpose. Tačiau kaimų gyventojai sako, jog į kai kuriuos medicinos punktus takelis jau seniai užžėlė.
Prasidėjus šiems metams, žmonės veltui klibino Girdiškės medicinos kabineto duris – niekam nežinant, Šilalės PSPC jį perkėlė „ant ratų“. Tuomet Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje barėsi net rajono meras Jonas Gudauskas – jis protino, kad reikia kalbėti su žmonėmis, aiškinti, jog slaugytoja ateis į namus, jiems dėl to bus tik geriau, o ne paslapčia priimti tokius socialiai jautrius sprendimus.
Šią savaitę Šilalės PSPC prašė tarybos leisti uždaryti Didkiemio medicinos punktą, kuriame yra prisirašęs 261 gyventojas. Pasak Šilalės PSPC direktorės Vidos Macevičienės, gyventojų Didkiemyje yra mažai, tad punkto patalpų nebeapsimoka išlaikyti. O apklausa rodanti, jog žmonės nori paslaugas gauti namuose.
Be to, įstaigos vadovė Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje pripažino, kad slaugytoja į Didkiemį važiuodavo „slenkančiu grafiku“, ir žmonės net negalėjo žinoti, kada ją ten galima rasti.
Liks be būtiniausių vaistų
Jei Didkiemyje, kaip teigiama, buvo gyventojų apklausa, nors Šilalės PSPC vadovė tą faktą politikams paliudijo tik puse lūpų, tai teneniškiams apie punkto naikinimą niekas nė nepranešė. Daugelis tikriausiai dar ir šiandien nežino, jog bendruomenės slaugytoja stogo virš galvos jau nebeturi.
Pajūrio ambulatorijos laikinasis vadovas Juozas Vydmantas tarybai nurodė klasikinę visų reformų priežastį – punktą reikia naikinti, nes „mažėja gyventojų skaičius dėl mažo gimstamumo, padidėjusio mirtingumo, emigracijos“.
„Žinoma, kad niekas tuo nesidžiaugia – nei aš, nei gyventojai. Aptarnaujant žmones namuose, pirmiausia reikėtų turėti gerą transporto priemonę. Bet kas iš jos liks kaimo keliais kasdien važinėjant? O žmonės nepatenkinti, jog nebegalės punkte nusipirkti vaistų. Tie, kurie nenuvažiuoja iki ambulatorijos, nenuvažiuoja ir vaistų nusipirkti. Mes iki šiol laikėmės įsakymo aprūpinti gyventojus medikamentais“, - sakė Tenenių medicinos punkte dirbanti bendruomenės slaugytoja Genovaitė Ciparienė.
Tuo tarpu tarybos narė Pajūrio ambulatorijos gydytoja Saulė Olendrienė komiteto posėdyje piktinosi, kad punktas Teneniuose esą buvo reikalingas tik „vaistų bizniui“ - jos žiniomis, punktuose be receptų pardavinėjami net antibiotikai.
„Nesuprantu, iš kur felčerės tokių vaistų gauna“, - stebėjosi gydytoja.
Medicinos punkte dirbanti bendruomenės slaugytoja sako, jog už kelis papildomus eurus turi prisiimti didžiulę atsakomybę: visada turėti
būtiniausių vaistų, tikrinti sąskaitas ir net paimti iš savo piniginės, kai žmonės neturi pinigų už juos sumokėti. O tokių nestinga...
„Dabar gi lieku ant gatvės su pirmosios pagalbos krepšiu. Bet ir jį dažnai reikia papildyti, o ambulatorijoje ne visada tą pačią dieną galime gauti ko norime“, - „Šilalės artojui“ teigė bendruomenės slaugytoja.
Teneniams – garantuota atskirtis
Apie tai, jog trijų kambarių buto kaimo punktui nereikia, ir jis galėtų būti suteiktas kokiai nors socialiai remtinai šeimai, Tenenių medicinos punkte dirbanti G. Ciparienė išgirdo vasaros pradžioje, kai apsilankė savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai bei administracijos darbuotojai. Tada, anot slaugytojos, kalbėta apie tai, kad punktas galėtų būti perkeltas į buvusią mokyklą, nes nuo rugsėjo mokinių nebeliks, paštą irgi žadama naikinti, todėl gali būti, jog ten prisiglaus tik biblioteka. Tačiau, regis, G. Ciparienė tuo patikėjo be reikalo - valdininkai vienaip kalbėjo, o kitaip padarė.
„Pirmadienio vakarą man paskambino gydytoja S. Olendrienė ir paklausė, ar aš girdėjau gandus, kad punkto nebus, bet galėsiu būti mobili slaugytoja. Tai ir viskas: niekas su manimi nekalbėjo, nei kaip toliau dirbti, nei kokios bus darbo valandos. O ką, sako, ir Ąžuole punktas panaikintas - žmonės tylėjo, nesiskundė“, - dalijosi išgyvenimais 46 metus kaime dirbanti slaugytoja.
Pasak jos, žmonės liks visiškoje atskirtyje, nes vasarą tris mėnesius net autobusai pro Tenenius nevažiuoja.
Nors Pajūrio ambulatorija nurodo, jog Tenenių punkte yra prisirašę 311 gyventojų, G. Ciparienė teigia aptarnaujanti apie 500 žmonių, nes suleisti vaistus, pastatyti lašines prašo ir tie, kurie yra prisirašę prie Šilalėje ar Kvėdarnoje dirbančių šeimos gydytojų.
„Žmonės renkasi gydytoją, ne punktą. Jei jie važiuoja gydytis kitur, slaugytoja nekalta. O kai paprašo suleisti vaistų, neklausiame, kur prisirašę - mūsų pareiga padėti“, - įsitikinusi G. Ciparienė.
Tarybos narė S. Olendrienė komiteto posėdyje teigė, kad Tenenių punkto išlaikymas per metus kainuoja 4 tūkst. eurų. Tačiau slaugytojai per mėnesį buvo mokamas vos 240 Eur atlyginimas.
Neleistino apsukrumo pavyzdys
Uždaromuose punktuose lieka visa europinėmis lėšomis supirkta medicinos įranga ir baldai - kam dabar svarbu, kiek pinigų tam buvo išleista. Keisčiausia, jog naikinami suremontuoti, visas sąlygas dirbti turintys medicinos punktai. Tuo tarpu ne vienas, į kurį, anot politikų, baisu koją įkelti, vis dar veikia.
Tą pripažino ir prieš mėnesį medicinos punktus kartu su komisija aplankiusi savivaldybės gydytoja Dalė Briedienė. Pasak jos, rajone tik vieninteliame Biržų Lauko medicinos punkte yra prisirašę daugiau kaip 800 gyventojų - tiek, kiek nustatyta Sveikatos priežiūros įstatyme. Tačiau ir jame nemaža dalis jam priskirtų gyventojų niekada nėra buvę, nes paprastai kreipiasi į Šilalės PSPC.
Sveikatos priežiūros įstatyme numatyta, jog medicinos punktas turi aptarnauti nuo 800 iki 1500 gyventojų. Dauguma veikiančių Šilalės rajone aptarnauja apie 500-600. Tačiau yra ir tokių, kur šis skaičius nesiekia nė 200. Pavyzdžiui, Palentinio medicinos punktas turi 172, o 288 Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centre prisirašiusius gyventojus turėtų aptarnauti Gineikių medicinos punktas. Bet jis jau seniai užrakintas ir, ko gero, nė negalėtų veikti, nes neatitinka net minimaliausių reikalavimų.
„Nežinau, kaip iki šiol būdavo gaunamas higienos pasas, tačiau akivaizdu, jog tokių punktų turės nelikti - reikalavimai tik didėja“, - pristatydama kelionės po rajono sveikatos priežiūros įstaigas rezultatus, sakė savivaldybės gydytoja D. Briedienė.
Pamiršo kelią į punktą
Panašių į Gineikių medicinos punktą yra ne vienas. Vandens bei kanalizacijos tinklų neturi ir Nevočių medicinos punktas, formaliai privalantis aptarnauti 600 gyventojų. Bet kadangi jo pacientams arčiau Šilalė, tad jie į tą pusę nė nežiūri. Tačiau politikams, apsilankiusiems šio punkto valdose, įspūdžių užteko ilgam.
„Dalį punktų sunku iš viso kažkaip vertinti. Nevočiuose – viena „kamara“, nei vandens, nei kanalizacijos, kartu ir maistas, ir vaistai. Keista, jog tokie punktai gauna leidimus veikti. Mano ūkio pieno blokas ten jokiu būdu negalėtų būti įrengtas, o čia žmones gydo. Įstaigų vadovai turėtų pagalvoti apie paslaugų kokybę“, - sakė tarybos narys Vytautas Jucius.
Pirmadienį Šilalės PSPC prašymą uždaryti Didkiemio medicinos punktą svarstę tarybos nariai primygtinai klausė V. Macevičienės, kodėl ji neprašo naikinti ir Nevočių punkto. Tačiau direktorė aiškino, jog kol kas toks sprendimas net nesvarstomas, nes jį esą „reikia paruošti“.
Pasigirti nebūtų kuo
Tarybos nario V. Juciaus nuomone, išlaikydamos tokius medicinos punktus, sveikatos priežiūros įstaigos leidžia sau didelę prabangą.
Su tuo, regis, sutiko ir Sveikatos apsaugos bei socialinių reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Macevičius. Jo manymu, tuštėjant kaimams, medicinos punktus, kaip ir mokyklas, reikia optimizuoti. Šis kanceliarinės kalbos žodis Lietuvoje turi vienintelę reikšmę – uždaryti.
„Nepasakysi ministrui (kuris, beje, šiandien kaip tik lankosi Šilalėje - red. pastaba), jog turime daugiausiai punktų Lietuvoje, o ligoninę uždarome. Niekas to nesupras. Reikia žiūrėti ir valstybės, ir žmonių interesų, tarp tų dalykų turi būti balansas“, - filosofavo G. Macevičius.
Gydytojas įsitikinęs, kad kai kuriuos punktus reikėtų pertvarkyti, kai kuriuos palikti, bet slaugytojos turėtų dirbti ambulatorijose ar PSPC, jog galėtų tobulėti. Tarkime, iki pietų jos padėtų gydytojui, o po to važiuotų atlikti paskyrimų į savo aptarnaujamą teritoriją.
Ginti kaimo medicinos punktus bandė vienintelė Loreta Kalnikaitė.
„Nuo to, kad uždarysime punktus, ligoninei geriau nebus“, - tvirtino Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė.
Tačiau vienu požiūriu G. Macevičius neabejotinai teisus: punktais, kuriuose slaugytoja „slenkančiu grafiku“ pasirodo kaip jaunas mėnulis, tikrai niekam negalime pasigirti. Nei ministrui, nei patys sau.
Daiva BARTKIENĖ
Mortos MIKUTYTĖS nuotr.
Nevočių medicinos punktas ir jo prieigos
Laukuvos ambulatorijai irgi reikia remonto