Šilalė turi savo Robinzoną?

Toks klausimas kilo neseniai netikėtą radinį miške aptikusiems gyventojams. Šilų kaimo link besidriekiančiame miesto pušyne, nelabai toli nuo plento, žmonės  atsitiktinai pamatė iš pradžių juos šiek tiek išgąsdinusį, o paskui ir smalsumą sukėlusį objektą – iš medžio šakų bei skudurų suręstą pašiūrę. Apie tai redakciją informavę laikraščio skaitytojai svarstė, kam šis „statinys“ galėtų priklausyti ir ar jame iš tiesų kas nors gyvena.

Tai, jog šitoje pašiūrėje lankosi gyvi padarai, - akivaizdu iš daugelio detalių. Šios savaitės pradžioje, kai apžiūrinėjome šią apskurusią palapinę, aplink ją mėtėsi ne tik tuščios gėrimų bei maisto produktų pakuotės, bet aptikome ir buities daiktų, rūbų. Ant samanų gulėjo kažkokių varžtų prikrauta kuprinė, atšvaitai, barzdaskutės dėklas. Be to, šis nežinomas miško gyventojas, regis, čia pat prasimaišydavo ir valgio arba šildydavosi nuo žvarbos, nes dar matyti buvusių laužaviečių pėdsakai, pilni anglies bei pelenų.

Negana to, paslaptingasis Ro­binzonas turi ir „pašto dė­žutę“: vinimi prie medžio ka­mieno prikaltą telefono dėklą. Kokią funkciją jis atlieka, taip ir neaišku. Kaip, beje, ir greta pritvirtinta suspausta alaus skardinė, plastikinio butelio atplaiša, kojinė...

Deja, nors prie „pastato“ pušyne važiavome kelis kartus, jo gyventojo aptikti nepavyko. Gali būti, jog šiuo metu savo stovyklavietę jis yra laikinai palikęs – vis tik oras dar šaltokas. Greičiausiai kažkas čia yra įkūręs „vasaros rezidenciją“, todėl grįš į ją, kai saulė bus kaitresnė.

Tačiau galbūt apie pušyno gyventoją ką nors žino šio valstybinio miško valdytojai. Gal jiems pavyktų, pasitelkus į pagalbą policijos pareigūnus, jį aptikti bei iškraustyti. Nes priešingu atveju gali ir nuostolių patirti - juk bekūrendamas savo lauželį, jis gali supleškinti ne tik savo palapinę, bet ir visą pušyną.

Birutė PALIAKIENĖ