Lietuvių protestas – Lenkijos parduotuvėse

Šiandien Lietuvoje prasideda socialiniame tinkle „Facebook“ užgimusi akcija „Neisiu į prekybos cent­rą tris dienas“. Tūkstančiai šalies gyventojų  žada parodyti prekybos magnatams, kad jų paslaugos gali būti nereikalingos. Tačiau tikrasis protestas prieš savo šalies Vyriausybę, nesugebančią sutramdyti monopolijų savivalės, vyksta Suvalkuose, kur kasdien apsipirkti važiuoja ne tik pasienio savivaldybių, bet ir visos Lietuvos gyventojai.

Lenkijoje mokesčiai mažesni 

Šį pavasarį net Lenkijos spauda pastebėjo, kad Suval­kuose kur kas daugiau lietuvių - sako, savaitgaliais reikia ne vieną valandą pastovėti prie įėjimų į maisto prekių parduotuves, o turgus būna sausakimšas. Tačiau ir darbo dienomis lietuvių Suvalkuose netrūksta. Pervažiavus Lie­tu­vos sieną, prie kurios nuobodžiauja tik pora pasieniečių ekipažų, labai retai sumąstančių pastabdyti kokį per buvusią muitinę riedantį automobilį, nepasikeičia ne tik kraštovaizdis - pakelėse stovi reklamos lietuviškais užrašais, o trys iš keturių pravažiuojančių au­tomobilių - lietuviškais nu­me­riais.

Lietuviai masiškai traukti į Suvalkus pradėjo 2009 metais, kai pastebėjo, jog ten maisto prekės yra kur kas pigesnės nei savame krašte. O šiemet jų padaugėjo dar ir dėl prasidėjusio nežaboto kainų augimo. Palankus tam ir  zloto kursas - dabar už vieną eurą gali gauti net 4,4 zloto.

Bet kainos yra mažesnės ne vien dėl palankaus keitimo kurso - Lenkijoje skirtingų prekių kategorijoms galioja skirtingi pridėtinės ver­tės mokesčio (PVM) tarifai. Būtiniausi maisto produktai apmokestinti vos 5 proc., buities prekės - 8 proc., visos kitos - 23 proc. tarifu.

Palyginkime: Andriaus Ku­bi­liaus Vyriausybė 2008 m., per naktinę mokesčių reformą, PVM visoms prekėms bei paslaugoms padidino iki 21 proc. Anuomet buvo teigiama, kad be tokio sprendimo pasaulinės ekonomikos krizės mūsų valstybė neįveiks. Tačiau krizė, bent jau šalies valdžiai, pasididinusiai sau atlyginimus, baigėsi prieš keletą metų, o 3 proc. didesnis PVM liko. Siūlymų sumažinti jį nors maisto produktams ar atskiroms jų grupėms pasigirsta prieš kiekvienus rinkimus, bet Lietuvos vadovams, matyt, smagiau žiūrėti į nuskurusią ir piktą tautą.

Kainos tokios, kad negali nepirkti

O Lenkijoje visi šypsosi. Šyp­sosi pardavėjai, kuriems lietuviai didina apyvartą, šypsosi ir lietuviai, maty­da­mi kartais net daugiau kaip perpus mažesnes mėsos, daržovių, pieno produktų kainas.

Ne pirmą kartą vykstantys į Lenkiją žino, jog, parduotuvėje pritrūkus iškeistų zlotų, galima atsiskaityti kortele - pardavėja tik paklaustų, kokia valiuta - eurais ar zlotais - norėtumėte mokėti. Dažniau į Lenkiją apsipirkti važiuojantys tautiečiai pataria rinktis atsiskaitymą zlotais - sako, taikomas palankesnis keitimo kursas.

Pirmoji daugelio lietuvių sto­telė Suval­kuose - mėsos, daržovių bazės, o galintiems nuvažiuoti daž­niau - turgus. Mėsos pa­vil­jone įma­no­ma laisvai susikalbėti lietuviškai.

„Pigi sprandinė“, - vos tik įėjus, jau pačioje pirmojoje prekyvietėje, šypsosi lietuviškai neblogai pramoku­si pardavėja. Verčiame į eurus. Tik­rai - nekainuoja nė 3 eu­rų. Dar pigesnė kumpinė mėsa bei šoninė. Brangiausias - karbonadas, dėl kurio mėsėdžiai lietuviai ei­na iš proto, - 3,3 Eur/kg. Maltos mėsos kilogra­mas - 6 zlotai arba 1,4 Eur. Malta kumpinė  mėsa parduodama po 9,9 zloto, pavertus eurais - 2,28. Tiek pat kainuoja ir parūkytos saradelės, už kurias Lie­tuvoje garantuotai sumo­kė­tume dvigubai brangiau.

„Pirkite, šitos tikrai skanios - mes susidedame į šaldiklį“, - ragina šalia stovinti lietuvė.

Kilogramas vištienos krūtinėlės be kaulo kainuoja 3,2 Eur, viščiukų ketvirčių - 90 euro centų, didžiulę, apie 3 kg sveriančią vištą galima nusipirkti už 2 Eur. 

Sunku susilai­kyti nepirkus ir daržovių bei vaisių turguje. Obuoliai, kuriuos mūsų prekybos centruose parduoda po 0,90 euro centų (lietuviški!), Su­valkų turguje - perpus pigesni. Pomidorai - ne ispaniški „plast­masiniai“, o visiškai nuo naminių nesiskiriantys lenkiški kainuoja eurą, už tiek pat parduodami ir  šviežūs agurkiukai. 

Didelę šiemetinio kopūsto galvą lenkas siūlo už 3 zlotus (0,7 Eur). Kodėl taip pigiai? 

„Liko po praėjusį savaitgalį vykusių švenčių, reikia išparduoti“, - geranoriškai aiškina žmogus, prie kurio prekystalio nuolat būriuojasi lietuviai.

Sutaupo apie 100 eurų 

Panašios kainos ir Lenki­jos maisto prekių parduotuvėse. Labiausiai taupantys renkasi vokiečių prekybos centrą „Lidl“ - ne tik dėl mažų kainų, bet ir todėl, kad čia yra kokybiškų vokiečių gamintojų prekių. Iš šio prekybos centro dauguma važiuoja į „Kauflandą“, kuris panašus į mūsiškę „Maximą“. 

Ko lietuviai ieško Lenkijos parduotuvėse? Galima būtų pasakyti vienu žodžiu: visko. Tačiau pirmiausia - pieno produktų. Nors Lietuvoje pienas iš ūkininkų superkamas pigiau nei vanduo, pieno produktai mūsų parduotuvėse neįtikėtinai brangūs. Pigiausio pieno 900 gramų pakelis kainuoja apie 50 ct, Lenkijoje 3,2 proc. riebumo pieno litras - 45 euro centai. Lietuvoje 180 g sviesto pakelis  akcijos metu pigiausiai kainuoja 88 ct, Lenkijoje be akcijos 200 g sviesto parduodama už 0,75 Eur. Kilogramas varškės parduotuvėje „Lidl“ kainuoja 1,64 Eur, „Mocarelos“ sūrio pakelis - 0,45 Eur, jogurtai - po 28 - 30 ct. 

Pigesni ir kiti produktai. Pavyzdžiui, puskilogramį ka­vos „Jacobs“ galima nusipirkti už 2,76 Eur, dėžutę arbatos  „Lipton“ - už 0,90 Eur, litrą apelsinų arba pomidorų sulčių - už 0,83 Eur, baltojo šokolado ply­telę - už 50 euro centų. Pigiausi ryžiai - 4 pakeliai po 100 gramų kainuoja 40 euro centų, tokia pat dėžutė grikių košės - 62 euro centai. 

Cukrus Suvalkų par­duotuvėse atsieina panašiai tiek pat, kiek Lietuvoje per ak­cijas, kilogramas mil­tų - apie 0,40 Eur. Pigesni ir padažai, majonezas, makaronai. 

Daugelis buities prekių - nuo muilo, dantų pastos iki popierinių rankšluosčių, tualetinio popieriaus, šampūno, kremų taip pat kainuoja perpus pigiau nei Lietuvoje. Keturių asmenų šeima Len­kijoje produktų bei pigesnių buities prekių nusiperka maždaug už 200 Eur. Sako, jog užtenka mėnesiui, nes Lietuvos parduotuvėse perka tik duoną ir tai, ko labiausiai pritrūksta. Taip per mėnesį pavyksta sutaupyti iki 100 Eur.

Yra ko pasimokyti

Nuo Šilalės iki Suvalkų - 220 kilometrų, kelionė gali trukti apie 3 valandas. Kiekvienas sau turėtų atsakyti į klausimą, ar apsimoka važiuoti į Lenkiją. Tai priklauso nuo to, kiek ir ko Suvalkuose bus perkama, keliese ten važiuojama. Dėl kelių pakelių kruopų bei kilogramo mėsos į Lenkiją niekas neišsiruošia, bet gausesnei šeimai apsiperkant mėnesiui ar dar ilgesniam laikui, nauda yra akivaizdi.

Kai kuriuose miestuose jau atsiranda verslininkų, siūlančių nuvežti į Lenkiją. Tokiomis iniciatyvomis raginama blokuoti kainas nepagrįstai keliančius Lietuvos prekybos centrus. Jų blokada turėtų prasidėti šiandien, tačiau jau savaitgalį didžiųjų prekybos centrų lentynos margavo nuo nuolaidų bei akcijų etikečių. Rinkodaros specialistai žino, kuo suvilioti pirkėjus, todėl tikėtis, kad tokios iniciatyvos kaip prekybos centrų boikotas ilgam sumažins kainas, vargu ar verta.

Juk ir Lenkijoje perkame ne mažose parduotuvėlėse, o didžiuosiuose prekybos cent­ruose, kur didelis pasirinkimas ir daug akcijų. Skirtumas tik toks, jog ten yra didesnė konkurencija tarp prekybos centrų, valstybė taiko mažesnius mokesčius maisto produktams ir didesnė rinka, todėl tuos pačius produktus įmonės pagamina pigiau.

Be to, Lenkijoje ki­taip reglamen­tuojamas prekybininkų darbas. Jei mūsų šalyje didieji preky­bos centrai dirba netgi per Ka­lėdas, tai kaimy­ninėje valstybėje ir mažiausia šventė yra svar­bi. O ką jau kalbėti apie len­kų ypač vertinamas religines šventes. Tri­jų Ka­ralių, At­velykio ar Sek­mi­nių die­­ną Su­val­kai ap­miršta - uždarytos ne tik par­­duotuvės, bet ir turgus. Šio­kios tokios gyvybės galima rasti tik degalinėse ir valiutos keityklose. Tad, prieš vykstant į Len­kiją apsipirkti, būtina pasidomėti, ar tą dieną lenkai tikrai dirba.

Daiva BARTKIENĖ