Užauginai – valgyk pats

Šią situaciją galėčiau pavadinti komiška, jeigu ji ne­kenktų mano nedideliam verslui.

Keliolikos arų plote auginu agurkus. Šio pavasario pradžia buvo gana šalta, todėl net naktimis tekdavo keltis pašildyti šiltnamių. Įdarbinau kelias moteris daigams susodinti bei prižiūrėti, daug triūso teko ir pačiam, kol pagaliau užaugo pirmasis derlius. Kaip ir pernai, atsivežiau porą maišų ir, pasidėjęs miesto turgelio prieigose, ramiai prekiavau. Pirkėjų netrūko, nes mano  užaugintas daržoves jie mėgsta.

Tačiau sklandžią prekybą netikėtai sutrukdė savivaldybės valdininkė, paliepusi su savo agurkais kraustytis kitur. Bandžiau aiškinti, jog niekam nekeliu jokių nepatogumų, bet stropioji valdžios atstovė, matyt, vyresnybės pa­siųsta, su­kėlė šurmulį, iškvietė policiją. Jaučiausi kaip koks nusikaltėlis, nors prekiavau sa­vo užaugintomis daržovėmis, o ne tokiomis, kokias dažnai atsiveža perpardavinėtojai, prekiaujantys ant to paties šaligat­vio.

Bandžiau teisybės ieškoti miesto seniūnijoje. Tačiau supratau, kad ji mažai gali, kad yra viršesnių, duodančių įsakymus bei nurodymus, kam ir kur prekiauti.

Apmaudu, jog valdininkai, nuolat tvirtinantys, kad jie tarnauja žmonėms, negali iš­spręsti paprasčiausios prob­lemos, o siuntinėja vienas pas kitą. Dienos bėga, mano agurkai auga ir, ko gero, nebus kitos išeities, kaip atvežti ir supilti juos savivaldybės aikštėje...

Nesuprantu, kam užlipau ant nuospaudos, jog negaliu užimti poros metrų šaligat­vio? Kai tuo tarpu nuolat čia stovi automobilinė priekaba, iš kurios prekiaujama sėk­lomis, vaisiais, daržovėmis, šaligatviai nukloti gėlėmis, drabužiais. Deja, man kažkodėl negalima. Ar kiti geriau moka? Klausimas – kam? Pa­sakykite, susimokėsiu ir aš.

O gal valstybės lėšomis sutvarkyti šaligatviai Šilalėje jau perduoti pasiturintiems verslininkams, kurie pelnosi dar ir iš tokios nuomos?.. Kaip toje dainoje: mažas esi ir suprasti negali...

Virginijus MONKEVIČIUS

Algimanto AMBROZOS nuotr.