Žemaičių kultūros draugijos seniūnė išrinkta

Gegužės 29 d. Žemaičių kultūros draugijos Šilalės skyriaus nariai rinko naują seniūną, nes daug metų šias pareigas ėjęs Kazys Juknius dėl ligos pasitraukė iš aktyvaus visuomeninio darbo. Dabar šis darbas patikėtas etatinei savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistei Jurgitai Viršilienei.

Ir nors sakoma, jog naujoji seniūnė buvo išrinkta, realiais rinkimais, deja, to negalima pavadinti: į šią vietą buvo pasiūlytas vos vienas kandidatas, todėl susirinkusiems maždaug 30-čiai žmonių nieko kito neliko, kaip tik vienbalsiai balsuoti už K.Juknių panorusią pakeisti J.Viršilienę.

Buvusio seniūno aktyvumu, atsidavimu tam, ką daro, bei gebėjimais nuoširdžiai įsitraukti į visuomeninę veiklą tikriausiai niekas neabejoja. Jis daug ką naujo sukūrė mūsų rajone, ragino žmones būti pilietiškus, aktyviai kelti į viešumą problemas. Dirbo iš širdies ir atiduodavo savo idėjai visas jėgas. Be to, Kazys sugebėdavo suburti žmones taip, kad jie patys eidavo jam į pagalbą. Beje, ne be jo inicia­tyvos sukurtas ir žemaičių herbas „Meška“.

Gerai prisimenu, kai 2000-ųjų kovo 10 d. su K.Jukniumi įėjome į Prezidentūros svečių salę, kuri buvo puspilnė. Savo nuostabai išgirdau balsus: „O, Šilalė, Kazys“. Tai rodo, jog apie jo veiklą žinojo ir plačiau, o jį patį, kaip asmenį, pažinojo iniciatyvūs Lietuvos žmonės.

Bet grįžkime prie seniūno rinkimų. Susirinkime buvo smagu klausytis J.Viršilienės kalbos. Ji daug ir plačiai pasakojo apie savo tie­sioginį darbą, apie pamink­lų apsaugą, jų priežiūrą, įteisinimą bei kt. Sutinku, kad tai yra būti­na. Deja, mes, susirinkusieji, neišgirdome, kaip naujoji seniūnė žada susitvarkyti su visuomeninėmis parei­gomis. Ar Žemaičių kultūros draugijos veikla nuo šiol vystysis tik po darbo valandų? Juk užsiimti ja tiesioginio darbo laiku J.Viršilienė lyg ir negali. Be to, ji dar neakivaizdžiai studijuoja, o vakare laukia šeima...

Todėl nori nenori peršasi išvada, jog kažkuris užsiėmimas nukentės. Arba Žemaičių kultūros draugijos seniūnės pareigos bus atliekamos formaliai, arba J.Viršilienės darbas „kultūros paveldo apsaugos vyr. specialiste“ savivaldybėje yra tik etatas, už kurį iš mokesčių mokėtojų kišenės jai mokama alga.

Apmaudu, bet tokių etatų, mano nuomone, savivaldybėje yra ir daugiau.

Danutė PIETERIENĖ

„Bočių“ bendrijos

garbės pirmininkė