Kol kas teks ir toliau bristi gilų purvynėlį

Nedidelis tas Laukuvos miestelis, o kone ilgiausia Eitvydaičių gatvė tęsiasi maždaug kilometrą – nuo bažnyčios Treigių kaimo link. Trečdalis šios gatvės jau yra iš­asfaltuota. Tiesa, be šaligatvio, be lietaus kanali­zacijos, bet vis nedulka, vis žmonėms nereikia bristi purvo. O praėjusiais metais, prieš pat savivaldybių rinkimus, po vienų sekmadieninių mišių, kai kurie šios gatvės žmonės iš dabartinės administracijos direktoriaus pavaduotojos laukuviškės Veros Macienės sako išgirdę gerą naujieną: 2016 m. esą bus asfaltuojama Eitvydaičių gatvė. Beje, kai kurie tvirtino pažadų girdėję dar anksčiau: ankstesnė valdžia neva žadėjusi išasfaltuoti kelią net iki pat Treigių.

Šiomis dienomis į gatvę įriedėjo UAB „Diržė“ technika, ir žmonės lengviau atsikvėpė: valdžia, pasirodo, nemelavo, netrukus jie galės gyventi patogiai. Deja, greitai paaiškėjo, kad ir vėl bus per­asfaltuojama ta pati ne per seniausiai sutvarkyta gat­vės dalis, vienoje jos pusėje tiesiamas šaligatvis. Bet kadangi lietaus kanalizacija ne­įrengta, ir toliau, kaip iki šiol, visas lietaus bei tirpstančio sniego vanduo tekės į dešinėje pusėje esančius gyventojų sklypus. Nuo pagrindinės gatvės dalies, tuoj už pirmojo posūkio, šaligatvio nebeliks, vienu metru (iki 4,5 metro) susiaurės ir asfalto dangos plotis. Toliau, kur už pievų bei ganyk­lų, įkalnėje, apie 300 metrų vėl tęsiasi gatvė ir pakelėje vėl prasideda gyvenamieji namai, asfalto nebus. Ir neaišku, kiek dar laiko čia įsikūrę žmonės per vasaros karščius kvėpuos dulkėmis, nuo jų slėps skalbinius, rudenį bei pavasarį bris purvynu tampančiu žvyrkeliu, o pašalus slidinės įkalnę padengiančiu ledu...

Anot vienos šios gatvės gyventojos, rekonstrukcijos pro­jektas „nuo 16 namo iki bažnyčios“ yra daugiau negu keistas. Ir rasti logišką paaiškinimą, kai kelias gerinamas ten, kur jis ir taip jau yra neblogas, vargu ar kam nors, išskyrus pačius projektuotojus, pavyktų.

Pasak laukuviškių, jei gatvė būtų asfaltuojama nuo miestelio pabaigos centro link, nebūtų likęs nuskriaustas nė vienas šios gatvės gyventojas: naujai sutvarkyta dalis būtų sujungta su jau išasfaltuotąja. Deja, daroma atvirkščiai – tvarkoma, kas ir taip yra neblogai.

Todėl nepatenkinti tokia situacija, Eitvydaičių gatvės gyventojai praėjusį antradienį į Laukuvą išsikvietė merą Joną Gudauską. Šis dievagojosi, jog niekuomet laukuviškiams nebuvęs įsipareigojęs išasfaltuoti visos gatvės, nes, anot jo paties, neįgyvendinamais pažadais nesižarstąs. Netgi atvirkščiai: neva stengiasi pirma padaryti, o tik paskui konstatuoti. Tiesa, vis tik šita situacija merui, atrodo, nebuvo jokia staigmena - jis išsitarė, kad viename iš pasitarimų kritikavęs savivaldybės administracijos darbuotojus dėl projekto, kuris supykdė Eit­vydaičių gat­vės­ žmones.

Taigi ką pažadėjo meras Eit­vydaičių gat­vės žmonėms? Deja, nieko paguodžiančio jie neišgirdo. Šiuo metu įgyvendinamas parengtas projektas. Sutvarkyti liku­siai gatvės daliai reikia naujo, vėliau bus būtina skelbti konkursą darbams atlikti. O tai gali užtrukti ne vienerius metus.  Gali būti - net iki kitų savivaldybių rinkimų... Kita vertus, matyt, ir jie šiuo atveju nėra labai didelis stimulas: ar verta pačiam merui stengtis dėl keliolikos gyventojų balsų?

Be to, kaip nelinksmai pokštauja laukuviškiai, šioje gat­vėje negyvena nė vienas, kuris būtų „arčiau“ valdžios. Jei būtų priešingai, ko gero, viskas klotųsi daug lengviau: štai kas keleri metai nei iš šio, nei iš to atnaujinamos tos gatvės, kuriose būstus turi ne vieną kadenciją valdžioje įsitvirtinę laukuviškiai V.Macienė bei Jonas Šedbaras. Mat gatvės, kuriose jie gyvena, esančios pagrindinės, reprezentuojančios miestelį... Ir tokį uolumą matančius vietinius žmones beprasmiška įtikinėti, jog čia negalioja taisyklė „yra lygūs ir yra lygesni už kitus“. Jie turi savo nuomonę. O galvoti ir svarstyti žmonėms, ačiū Dievui, dar neuždrausta. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Čia, kur nėra namų, asfaltą paklos, o įkalnėje, kur jie stovi, jo nebebus...