Garsiai pasodintas parkas nyksta tyliai

Praėjusią savaitę į redakciją užsukęs Aktyvių kaimo žmonių bendruomenės pirmininkas Antanas Pocius neslėpė nuoskaudos ir nusivylimo. Jo iniciatyva prieš kelis metus netoli Kaltinėnų įsteigtame Aleksandro Stulginskio parke vienas po kito nyksta jauni ąžuoliukai. Vyriškis netruko išsiaiškinti, dėl ko taip nutiko: pasirodo, liauni kamienai buvo pažeisti žoliapjovės.

Prašo nuolatinio prižiūrėtojo

Kutaliuose esančiame parke, oficialiai įsteigtame 2012-ųjų pavasarį, auga kelios dešimtys tais metais ir dar anksčiau pasodintų ąžuoliukų, liepų, eglių, guobų, šermukšnių, kitų medžių. Tačiau rugpjūčio pradžioje po nemažo laiko tarpo į parką užsukęs Antanas net nustėro: keli ąžuoliukai visiškai nudžiūvę ir nebegyvi, o didžioji dauguma medžių pradėję gelsti. Nesupratęs, kur šuo pakastas, jis ėmė apžiūrinėti medelių kamienus. Ir tai, ką pamatė, jį pribloškė – ant visų medžių įrėžtos rankinės žoliapjovės, vadinamojo „trimerio“, žymės.

„Mano paskaičiavimu, taip sužalota apie pusė čia augančių medžių, daugiausiai - ąžuoliukų. O kokie gražūs buvo. Kiti jau visai sunyko, reikės rauti... Visi nužudyti, kai, pjaunant žolę „trimeriu“, buvo pažeisti jų kamienai. Šimtus sykių esu įspėjęs darbininkus, kad nepjautų prie pat, paliktų bent 30 centimetrų žolės aplink, bet kur tau. Atsiunčia čia seniūnija už pašalpas atidirbinėjančius, kas jiems rūpi... Ar nebūtų geriau paskirti vieną nuolat dirbantį žmogų, o ne kaskart atsiųsti neaiškius šlitinėtojus? Nežinau, ką daryti su medeliais, pusė jų yra pasmerkti. Širdis plyšta, matant tokį vaizdą. Kiek darbo ir jėgų čia yra sudėta, nemažai retesnių medžių parkui dovanojo Aleksandro Stulginskio universitetas. Ką dabar jo atstovams pasakyti? Kad niekam tas parkas neberūpi“? - nusivylęs A.Pocius.

Apie sužalotus augalus jis informavęs ir aplinkosaugininkus, tačiau šie paaiškinę, kad jei suniokoto medžio skersmuo nėra didesnis nei 10 centimetrų, jie nieko padėti negali...

Medeliai bus atsodinti?

Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius „Šilalės artojui“ sakė šią problemą žinantis jau seniai ir esąs pasiryžęs nunykusius medelius atsodinti. Tik dabar tam yra netinkamas metas: galbūt seniūnija tuo užsiims ateinantį rudenį, gal paliks pavasariui.

Neslėpė seniūnas  ir to, kad sunkiai sekasi rasti gerų darbininkų. Prezidento A.Stul­ginskio parką prižiūri už socialines pašalpas atidirbti tu­rintys asmenys arba žmonės, laikinai įdarbinti Darbo biržos. Pasak seniūno, tarp jų atrasti darbštų bei atsakingą talkininką yra be galo sunku. Dauguma į jiems pavestas užduotis žiūri atsainiai ir trokšta tik vieno – kuo greičiau sulaukti darbo dienos pabaigos. Deja, ateina ir tokių, kurie neišlaukia... Vienas iš tokių, A.Bartašiaus apibūdintas „piktybiniu“, greičiausiai ir bus sužalojęs medelius.

„Situacija yra išties prasta: nėra gerų darbininkų. Palieki parke žmogų ir, žiūrėk, jis netrukus dingsta. Be to, kol naujai priimtą apmokai, praeina mėnuo. Dar mėnesį jis padirba ir turi ieškoti kito, nes Darbo birža bedarbius atsiunčia vos porai mėnesių. Ir vėl viskas iš naujo - taip ir sukasi ratas.

Pernai iš Darbo biržos buvome gavę 25 žmones, šie­met - tik 10. Darbininkų skai­čius - daugiau nei dvigubai ma­­žesnis, bet darbo mažiau nėra. O nuolatinių etatų niekas neduoda“, - skundėsi seniū­nas.

Anot jo, A.Pociaus pasiūlymas parko priežiūrai skirti nuolatinį darbuotoją yra ne­įgyvendinamas.

„Vienas žmogus nesusitvarkys. Į parką mes važiuojame kartą per savaitę, dirba būrys žmonių: vienas žolę pjauna traktoriuku, kokie trys ar keturi - „trimeriais“, iš paskos eina moterys su grėbliais, dar ravėti ką nors pasiimame. Vienam žmogui būtų per sunku. Šiemet, kai žolė taip želia, darbininkai laksto išsižioję.

Seniūnijoje turime nemažai rekreacinių zonų, visoms sutvarkyti nerasime tiek žmonių. Seniūnija - didelė, pas mus gausu piliakalnių, pilkapių, kitų parkų. Todėl veiklos užtenka. Kas yra tą dirbęs, turėtų suprasti“, - tvirtino seniūnas.

Prieš porą metų, kai A.Pociui kilo idėja Kutaliuose įamžinti Prezidento A.Stulginskio at­minimą, į parko sodinimo šventę, apsiavę guminius batus, skubėjo bene visi mūsų rajono valdžios atstovai. Jie noriai pozavo fotografams ir prieš televizijos kameras demonstravo savo patriotiš­kumą. Deja, šiandien, kai par­kas pradėjo nykti, jų nebegirdėti. O gal reikėtų vėl surengti talką? Be kamerų bei fotoaparatų blyksčių...

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.