Nuspręsta: TRATC‘ą gelbės mokesčių mokėtojai

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) iškilo bankroto grėsmė. Tą jau pripažįsta ne tik Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas, bet ir bendrovės vadovas Kęstutis Komskis, rugpjūčio pradžioje atvykęs į Šilalės savivaldybės tarybos posėdį prašyti nustatyti didesnę kainą už 1 tonos atliekų sutvarkymą. Politikai pasidavė. Ir taip pasmerkė mokesčių mokėtojus antrą kartą sumokėti už atliekų tvarkymą.

Birželį Šilalės savivaldybės taryba beveik vieningai atmetė savivaldybės administracijos parengtą sprendimo projektą nuo 56 iki 80 (be PVM) eurų pakelti 1 tonos atliekų sutvarkymo kainą. Tuomet J.Gudauskui nepavyko tarybos įtikinti, kad keturių Tau­ragės apskrities savivaldybių įkurta bendrovė nebeįstengia išgyventi, vykdyti įsipareigojimų ir grąžinti skolų. Politikai įmonės pateiktuose dokumentuose įžvelgė daugybę neveiklumo bei netaupumo faktų, o TRATC‘ui atstovavęs Virginijus Noreika, dirbantis šios bendrovės direktoriaus pavaduotoju, nesugebėjo suprantamai paaiškinti, ko­dėl ji ne­efektyviai naudoja už atliekų tvarkymą gautas lėšas. Pavyzdžiui, nors įmonė turi juristą ir jam moka nemažą algą, tuo pat metu samdo pačius brangiausius advokatus bylinėtis su buvusiu vadovu bei darbuotojais, o pralaimėję bylas ne vykdo teismo sprendimus, o sumoka dar ir išieškojimą vykdantiems antstoliams.

„Advokatai sakė, jog mes tų bylų nepralaimėsime. By­linėtis su buvusiu direk­to­riumi nusprendžiau ne aš, tokį spren­dimą priėmė įmo­­nės val­dyba“, - Šilalės savi­val­­dy­­bės tarybos Kontrolės ko­­mi­teto nariams aiškino K.Koms­­kis.

Šio valdybos spren­dimo rezultatas - 15 tūkst. Eur neišmokėto at­ly­­ginimo kompensacija bu­vu­siam direktoriui Leonui Lei­­kui, bene 50 tūkst. Eur kom­pensacijų darbuotojams (į teismą dar kreipėsi ne vi­si), 7,4 tūkst. Eur išlaidų advokatui, 800 Eur žyminio mokesčio teismui. Ir tai - dar ne viskas. TRATC nusprendė imtis neįmanomos misijos - išreikalauti, kad nuostolius dėl neteisėtai sumažinto atlyginimo darbuotojams pa­dengtų buvęs direktorius L.Lei­kus.

Rugpjūčio 5 d. prieš Šilalės savivaldybės tarybos narius stojęs TRATC direktorius K.Koms­kis garantavo, jog spren­dimus brangiau mokėti už 1 tonos atliekų sutvarkymą jau yra priėmusios Tauragės bei Pagėgių savivaldybės. Jeigu tam pritars ir šilališkiai, tuomet turės pasiduoti ir Jurbarko, politikai, kurie reikalauja reorganizuoti įmonę bei nustatyti kitokius jos veiklos principus. Tačiau K.Komskis įtikinėjo, kad jokiu būdu negalima leisti TRATC‘ui bankrutuoti, nes tuomet Europos Komisija pareikalautų sugrąžinti visas Europos Sąjungos paramos lėšas, o tai yra dešimtys milijonų eurų.

TRATC vadovas leido suprasti, jog bankroto bylą įmonei iškart galėtų iškelti AB „Kauno tiltai“, kuriai tauragiškiai yra skolingi už sąvartyno trečios ir ketvirtos sekcijos statybas. Blogiausia tai, pasak K.Komskio, kad su bend­rove bankai jau net nekalba - ji atsidūrė ant nemokumo ribos, todėl negali gauti jokių paskolų.

„Mums pasisekė susitarti su „Kauno tiltais“ - už 4,2 proc. palūkanas jie sutiko laukti, kol skolą atiduosime dalimis per dvejus metus“, - aiškino įmonės direktorius, neslėpęs, kad toks susitarimas - Šilalės mero J.Gudausko nuopelnas.

K.Komskis priminė, jog TRATC nuostolingiau dirba nuo 2013 metų, tačiau atliekų tvarkymo kaina nė karto per tą laiką nebuvo padidinta. Tuo tarpu kituose atliekų tvarkymo centruose ji nuolat peržiūrima. Be to, pernai kone dvigubai - nuo 22 iki 38 Eur už toną - Šilalėje pakilo atliekų surinkimo bei išvežimo į sąvartyną kaina. Neturėdamas kaip sumokėti už atliekų išvežimą, šilališkius aptarnaujanèiai bendrovei TRATC jau yra įsiskolinęs 134 tūkst. Eur.

K.Komskis net kelis kartus garantavo, kad rinkliavos dydis nesikeis ir žmonėms brangiau mokėti už atliekų tvarkymą nereikės. Bet tik kol kas, nes nuo 2017-ųjų sausio bus taikoma dvinarė rinkliava. Bloga žinia nenaudojantiems savo turto: mokėti teks už viską, tik mažiau, nes bus taikoma pastovi ir kintamoji rinkliavos dalis. Kaip jos pasiskirstys bei kokio dydžio bus, gali paaiškėti spalio mėnesį, kai TRATC pradės savivaldybėms pristatinėti dvinarės rinkliavos metodiką. Konsultacinei bendrovei „Jost­ra“ už ją įmonė sumokėjo 17 tūkst. Eur.

Tarybos nariams buvo įdomu, kaip pati bendrovë mažina išlaidas, todėl K.Komskiui teko gerokai paprakaituoti. Direktorius tikino sumažinęs 6 etatus, nors vėliau pripažino, kad jie buvo neužimti - taigi ir realaus ekonominio efekto nepasiekta. Esą buvo stengiamasi sumažinti ir patalpų nuomos kainą, tačiau nieko pigiau gauti nesiseka. Mero pavaduotojui Valdemarui Jasevičiui užsispyrus užprotokoluoti, kiek šiemet sumažės TRATC išlaikymo išlaidos, K.Komskis išstenėjo, jog gal kaip nors sudarys 100 tūkst. Eur. Deja, jo pažadas anaiptol neatrodė tvirtas.

Savotiškai įžūliai atrodė K.Komskio grasinimas kerštauti nepaklusniai 28 proc. akcijų turinčiai Jurbarko savivaldybei – jis pagrasino teismu ir nė neslėpė, kad labiausiai kentės atliekų surinkimo ir nuvežimo į sąvartyną paslaugą teikianti UAB „Jurbarko komunalininkas“, kuriai TRATC nemokės už atliktą darbą.

Tai, be abejonės, turėjo įtakos ir Šilalės politikų apsi­sprendimui didinti kainą. Kokios bus to pasekmės, tarybos nariams, atrodo, nerūpėjo – jie tarsi neišgirdo posėdžio pradžioje nuskambėjusio savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Vaitiekaus įspėjimo, jog kiek­vieną mėnesį papildomai reikės 12 tūkst. Eur.

Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Tauragės, turi su­kau­pusios net kelių šimtų tūkstančių eurų rezervą, bet Šilalei pinigų atsiskaityti su atliekų tvarkytojais visada trūksta. Mat ta pati rajono taryba yra nustačiusi mažesnę nei kitose apskrities savivaldybėse rinkliavą. Vytautui Juciui pasiteiravus, iš kur savivaldybė ketina paimti papildomus 60 tūkst. Eur, administracijos direktorius R.Vaitiekus paaiškino, kad problema išsispręs, kai bus patvirtinta dvinarė rinkliava: „tokia pat, kaip kituose rajonuose, ne mažesnė, kaip iki šiol“.

Taigi atrodo, jog, įsipareigojusi daugiau mokėti už atliekų sutvarkymą, Šilalės savivaldybės administracija ketina arba šiemet likti TRATC‘ui skolinga, arba sumokėti iš paskolos lėšų, kad tik išgelbėtų atliekų tvarkymo įmonę. Tačiau kada beatsiskaitytų - šiemet ar ateinančiais metais, vis tiek tai bus mokesčių mokėtojų pinigai, nors ir netiesiogiai iš rinkliavos. Vadinasi, mokėsime dukart. Ir ne dėl to, jog daugiau šiukšliname.

Tokia su TRATC susiklosčiusi situacija - mūsų valdžios neveiklumo kaina. Visų savivaldybių administracijų direktoriai yra TRATC valdybos nariai, merai sudaro stebėtojų tarybą. Praėjusią kadenciją TRATC valdyboje dirbo V.Jasevičius, J.Gudauskas ne pirma kadencija stebi, kaip įmonė įgyvendina valdybos priimtus sprendimus. Tačiau kaip jie stebi ir valdo, jei TRATC‘ui gresia bankrotas? Atsakymas yra tik vie­nas - blogai.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.