Kam teko dalia gyventi iš pašalpų

Apie socialines pašalpas gaunančius žmones esame prisiklausę visokių kalbų. Jie ir šiokie, ir tokie, ir anokie. Veltėdžiai, girtuokliai ir parazitai. Bet kai prieini arčiau, viskas atrodo sudėtingiau.

Socialinė pašalpa - ne dykai

Darbininkai, po savaitgalio atėję tvarkyti Bijotų bend­ruomenės parko, pašiurpo. Pavėsinės, kur vyko audringi kažkieno baliai, ne tik primėtytos šiukšlių bei tuščių butelių. Išvartyti suolai, nudraskyti elektros laidai, o iš sulaužytų baldų mėginta užsikurti laužą. Gerai, kad įsisiautėjusiems girtuokliams tai nepavyko - juk viskas galėjo pasibaigti gaisru.

Iškviestas elektrikas sutvarkys laidus, o darbininkai sustatys suolus ir sušluos šiukšles. Kaimo poilsiavietė vėl atrodys kaip iki vandalų siautėjimo. Ja gali naudotis visi norintys, nes tai yra kaimo bendruomenės turtas, o atšventę savo šventes, tarkime, gimtadienius, turėtų palikti tvarkingą aplinką. Deja, taip ne visada būna.

Vieni laužo ir šiukšlina, o kiti tvarko. Savanoriai?

- Ne, mes dirbame už pašalpas, - sako darbininkai.

Be jų gražus ir tvarkingas Bijotų kaimas, ko gero, atrodytų truputį kitaip. Tai pripažįsta ir seniūnas Steponas Jasaitis:

- Jeigu ne visuomenei naudingi darbai, mums būtų sunku išlaikyti tvarką. Ir čia, ir Girdiškėje. Viešiesiems darbams lėšų gauname nedaug, šiemet jų skirta beveik perpus mažiau nei pernai. Iš viso viešųjų darbų - tik keturiems žmonėms po du mėnesius. O visuomenei naudingus darbus šį mėnesį atlieka 17 žmonių, jie turės atidirbti po 40 darbo valandų. Tai - jau paspirtis.

Pamatę fotoaparatą, darbi­ninkai labai neapsidžiaugė. Buvo matyti, jog žmonės gėdijasi. Tikriausiai ne savo darbo, kuris skirtas viso kaimo labui, bet savo socialinės padėties. Juk esame visko prisiklausę apie socialines pašalpas gaunančius žmones. Girdi, tai vos ne parazitai, kurie skursta todėl, kad yra girtuokliai ir tingi dirbti. Tačiau jeigu jie nedirba, tai kas sutvarko viešąsias Bijotų erd­ves?

- Visaip nutinka. Esame turėję vargo. Būna, paduodi įrankius, o paskui nerandi, kur jie išmėtyti, su girtu darbininku jau nesusišnekėsi, - pasakoja seniūnas. - Ir nepatogu prieš tuos, kurie sąžiningai atidirba nustaty­tas valandas. Prieš keletą metų įsivedėme lapelių kont­rolę. Kiekvienas gauna kont­rolės lapelį, o atidirbęs nustatytas keturias valandas pri­valo atnešti man jį pasirašyti. Ateis girtas - tikrai nepasirašysiu. Arba jeigu darbų organizatorius man pasakys, jog žmogus prasistumdė tą laiką ir nieko neveikė. Kiek­vienas turi atidirbti dešimt dienų po keturias valandas, visos valandos turi būti užskaitytos. Kitaip pašalpos ne­bus. Įvedus šitokią tvarką, reikalai pasitaisė.

Seniūnas pripažįsta, kad 100 eurų pašalpa nėra dideli pinigai. Juos padalijus iš 40 valandų, išeina po 2,5 euro už valandą. Daug tai ar mažai? Dirbantis žmogus per mėnesį gauna į rankas (atskaičius mokesčius) 317 eurų minimalios algos. Tą sumą padalijus iš atidirbtų valandų, išeina 1,9 euro už valandą. Taigi visuomenei naudingų darbų valanda įkainuota geriau, negu minimalią algą gaunančio darbininko. Tačiau suma yra tris kartus mažesnė.

Apie „laimę“ gyventi iš pašalpų

„Kai kurios moterys gimdo vaikus todėl, kad galėtų gyventi iš vaikams skirtų pašalpų. Tu­rint daug vai­kų, galima pa­čiam ir ne­bedirbti“... Tik­riausiai visi esame girdėję tokių kalbų?

Kartu su Bijotų seniūnijos socialine darbuotoja Ligita Mockiene važiuojame į vieną gausią šeimą. Po trobą laksto šeši vaikai. Kiti du jau sulaukė pilnametystės, tėvai už juos iš valstybės negauna nė cento. O už tuos šešis iš viso skiriama tik 91 euro išmoka. Motina bedarbė, bedarbės pašalpa - 160 eurų. Taigi visas šeimos biudžetas - 250 eurų per mėnesį.

Artėja rugsėjis. Kaip už tokius pinigus išleisti vaikus į mokyklą? Vyresnieji važiuos į Kaltinėnų gimnaziją, o ten reikia uniformų. Motina suka galvą, kaip jas nupirkti.

- Vaikams dar bus išmokėta po 57 eurus paramos mokymo reikmėms įsigyti, - sako L.Mockienė. - Ta suma šiek tiek padidėjo - anksčiau buvo tik 40 eurų. Paprastiems uniforminiams švarkeliams bei knygoms turėtų užtekti...

Bet juk pakilo kainos! Dau­giavaikė mama tai pastebi kas­kart, kai tik nuvažiuoja į parduotuvę.

- Aš jau nekalbu apie didįjį kainų šuolį, kai buvo įvestas euras, - sako ji. - Kainos ir dabar nuolat kyla. Ypač ryš­kiai - po liepos pirmosios, kuomet padidėjo minimali alga. Kai kurios prekės pabrango ir po kelioliką centų. Pasakykite, kaip mums, aštuoniems žmonėms, išgyventi iš 250 eurų? Per dieną aš negaliu išleisti nė 10 eurų. Tai kiek vienam žmogui išeina?

Skaičiuojame. Vienam žmogui per dieną išeina po eurą ir kelis centus. Išgyventi už tokius pinigus - jau meistriškumas. Moteris sako išmokusi viską gerai skaičiuoti ir rasti pigiausią variantą. Nuėjusi į parduotuvę, ji ieško ne geresnio, bet paties pigiausio daikto.

- Jeigu kas nors mums pa­vydi tos laimės gyventi iš pašalpų, tai aš mielai ją atiduodu, - sako motina. - Kuo didesnė minimali alga, tuo mums sunkiau. O ji jau kelis sykius kelta, kartu su ja auga ir kainos, tačiau mūsų pašalpos nejuda iš vietos. Taip ir likome su vienu euru, už kurį tenupirksi kaip ir už buvusį litą...

Visgi už eurą dienos neišgyvensi. Skaičiuok neskaičia­vęs - maistui tokių pinigų neužteks. Neišgyvena ir šita šeima. Ji turi kelis hektarus žemės, laiko tris karves, užsiaugina vištų. Grietinės, varškės pirkti nereikia, pieno dar parduoda pieninei.

- Tai iš tiesų labai darbšti ir taupi šeima, - tvirtina socialinė darbuotoja. - Todėl labai neteisinga sakyti, kad visi pašalpų gavėjai - būtinai tinginiai bei veltėdžiai. Ši šeima griauna ir kitą mitą. Atseit, jeigu pašalpų gavėjai, tai jau girtuokliai. Ir ne alkoholis yra šios šeimos bėda.

Bet juk ji įrašyta į socialinės rizikos įskaitą!

- Socialinė rizika ne visuomet kyla dėl girtavimo, - sako L.Mockienė. - Tai - dar vienas mitas. Šeima gali nesusitvarkyti savo buities, deramai neprižiūrėti vaikų, ir tie turėti problemų mokykloje.

Šioje šeimoje vyras galėtų gauti socialinę pašalpą, ir tai būtų šiokie tokie pinigai, tačiau jų valdomas turtas neleidžia tokios pašalpos mokėti. Sakyčiau, va­dinamasis turtas, nes labai abejoju, ar jie turi naudos iš antro apleisto namo, iš kelių nevažiuojančių autobusiukų, kurie tik užgriozdina kiemą. Bet formaliai tai yra turtas, jų nuosavybė - iš to skaičiuojamos galimos pajamos.

Metę gerti - tai baltos varnos!

Važiuojame į kitą šeimą. L.Mockienė pažada parodyti truputį šviesesnį, labai optimistinį vaizdą.

Paprastas medinis kaimo namelis, viduje - pabrėžtina tvarka ir švara. Prie kompiuterio žaidžia paaugliukai. Šeimininkas virtuvėje džiaugiasi nauja skalbimo mašina. Ji ne visai nauja, tačiau atrodo ir veikia kaip naujutėlė. Atidavė vienas pažįstamas.

Su vaikais - jokių vargų. Mokykla džiaugiasi, jog jie yra labai geri, gabūs. Tėvai dar visai neseniai turėjo bė­dą - alkoholį. Bet jie nuo pavasario negeria.

Kas per tą laiką pasikeitė?

- Pasikeitė viskas, - prisipažįsta vyras. - Šviesi galva.

Gyvena jie iš pašalpų ir atsitiktinių darbų. Dar yra žmonos motinos keli hektarai žemės - išlaiko karvę. Labai susispaudus, suduria galą su galu. Svarbu nepragerti nė euro.

Pavasarį jie sutiko užsikoduoti. Dabar metus neturėtų siekti taurelės.

- Suleido kažkokių vaistų, užkaito galva. Sako, dabar metus negersi. Aš dar pajuokavau, kad užkoduotų visam gyvenimui, tačiau jie paaiškino, jog gali tik metams, - pasakoja vyras. - Jeigu norėsime, galėsime vėl nuvažiuoti.

Ar jis važiuos dar sykį?

- Tikriausiai ne, - sudvejoja vyras. - Čia ne tiek vaistai svarbu, kiek nusistatymas. Jeigu aš nusistatęs, tai kam koduotis?

- O aš tikriausiai važiuosiu, - prisipažįsta jo žmona. - Užsikodavus ramiau.

Jie abu pastebėjo, kad negeriant gyventi lengviau, o ir vaikams dienos yra ramesnės. Atsirado daugiau atsitiktinių darbų. Anksčiau kaimyno negalėjo prisišaukti į pagalbą, o dabar - jokių prob­lemų. Reikia parvežti šieną - jis jau čia. Aną savaitę kitas kaimynas pakvietė į talką pastatyti kapinėse paminklą - dar keli eurai į kišenę. Kai būdavo amžinai girtas, niekas nenorėjo turėti jokių reikalų. Žmona tikriausiai eis dirbti pas ūkininką. Tas sutinka priimti. O kas norėtų darbininkės, kuri visą laiką girta?

Jeigu abu tėvai pamatė, kad saugoti blaivią galvą yra verta ir dėl vaikų, ir dėl savęs, tai gal jau pergalė?

L. Mockienė sako, jog labai norėtų šituo tikėti.

- Džiaugiamės šilališkio Vy­tauto Ruzgio pagalba. Jis daug dirba su alkoholikais, neprašydamas už tai algos. Ir tuos žmones jis prikalbino užsikoduoti. Jo dėka Bi­jotuose atsirado nedidelė anoniminių alkoholikų grupelė, kuri susirenka kiekvieną ketvirtadienį. Į tuos susirinkimus atvažiuoja pats Vytautas, jis buvo pakvietęs į svečius anoniminių alkoholikų iš Kauno. Tokie susirinkimai, kur alkoholikai kalba apie save, padeda žmonėms suvokti savo proble­mą, - mano L. Mockienė.

Tačiau ji žino ir kitokių, ne tokių optimistinių pavyzdžių.

Šitai šeimai pasisekė, kad jie abu - vyras ir žmona - kartu ryžosi mesti gerti. Yra vilties, kad atsilaikys. Esame prikalbinę ir daugiau žmonių koduotis nuo alkoholio. Štai viena socialinės rizikos šeima jau buvo ėmusi teikti vilčių, bet po kelių mėnesių viskas grįžo į seną vagą. Mat ryžosi koduotis tik vyras, o žmona, nors ir ne tokia baisi girtuoklė, neatsisakė išgėrinėti. O dar artimiausi giminės? Žodžiu, visa artimoji aplinka buvo prieš tokį žmogaus apsisprendimą, ir tas neatlaikė. Alkoholizmas - ne tik paties alkoholiko problema. Įsivaizduokite situaciją: moteris metusi gerti, o vyras sėdi priešais, gurkšnoja alų, pastato butelį ant stalo. Ką jis čia daro? Pasirodo, grūdina žmonos valią! Tokių „grūdintojų“ - pilni kaimai, ypač - prie parduotuvių. Išgirsta, jog buvęs sugėrovas ryžosi mesti, nebeduoda praeiti. Paragauk bent lašelį! Kiti taip atkakliai siekia partempti žmogų atgal į liūną, tarsi Nobelio premiją gautų už tai! - piktinasi socialinė darbuotoja.

Taigi ir šeimos, kuri ryžosi nebegerti, sėkmė priklausys ne vien nuo jos pačios. Ar ji atlaikys aplinkos spaudimą? O juk reikėtų juos palaikyti.

Deja, taip griuvo dar vienas mitas, kad visuomenė smerkia girtavimą bei siekia savo narių blaivybės. Iš tiesų ji smerkia girtuoklius ir atakuoja metusius gerti. O tai - jau paradoksas.

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

„Netiesa, kad socialinė rizika - tik alkoholizmas, - sako Bijotų socialinė darbuotoja L.Mockienė. - Iš tiesų viskas yra sudėtingiau“

Geras pusvalandis, ir kaimo pavėsinėje bus švaru. Šį mėnesį visuomenei naudingus darbus Bijotų seniūnijoje dirba 17 žmonių, gaunančių socialines pašalpas