Konfliktas dėl paprasto akmens

Ar gali lauko riedulys tapti nesantaikos objektu? Atrodytų, nieko išskirtinio - gamtos sukurtas ir miško gilumoje, nedidelio keliuko pakraštyje, daugybę metų išgulėjęs akmuo, ir tiek. Tačiau visai neseniai jis įžiebė karštą konfliktą tarp mūsų rajone žinomo verslininko, „Joninių vaistinių“ tinklo vadovo Jono Leiliono ir Tauragės rajono Mažonų seniūno Jono Samoškos bei Pagramančio kaimo bendruomenės pirmininko Algirdo Turčinavičiaus.

Šio ginčo esmė, galima sakyti, banali: kol vieni, nusižiūrėję akmenį, svarstė, jog reikėtų jį parsigabenti, kitas tą padarė. Pagramantiškiai buvo sumąstę šį 6-7 tonų riedulį įkurdinti prie Pagramančio bendruomenės namų, o šilališkis J. Leilionas nusprendė juo papuošti greitai 150-ąsias metines minėsiančios Šilalės vaistinės aplinką.

Tauragės urėdijos Obelyno girininkijos girininkas Vladas Girskis „Šilalės artojui“ situaciją pakomentavo trumpai: „Akmenys turi savybę palaipsniui iškilti į žemės paviršių. Taip nutiko ir su tuo, dėl kurio kilo šis triukšmas. Jis gulėjo valstybinėje žemėje, girininkijos teritorijoje, Šilalės rajono ribose (Obelyno girininkijos miškai aprėpia dviejų rajonų teritorijas, o administracinis pastatas yra Tauragės rajono teritorijoje - A.B.). Ka­dangi riedulys trukdė pagilinti griovį palei kelią, paprašiau Mažonų seniūno, kad šis padėtų akmenį išgabenti į kitą vietą, kuri taip pat yra valstybinėje žemėje Šilalės rajono ribose. Tačiau jokio oficia­laus susitarimo dėl jo iš­sivežimo nei su J. Samoška, nei su J. Leilionu nebuvo. Ati­duoti tai, kas priklauso valstybei, – ne mano kompetencija. Atitinkamus sprendimus priima Generalinė miškų urėdija“.

Po kurio laiko pamatę, kad kelias tonas sveriančio akmens nebėra, ir išsiaiškinę, kas jį išsigabeno, pagramantiškiai užpyko bei parei­ka­lavo riedulį grąžinti. J. Lei­­lio­nas at­šovė to nesiruošiąs daryti, nes akmuo yra tiek jo, tiek jų. Tada Mažonų se­niūnas kreipėsi į policiją, o pastaroji nusprendė, jog konfliktą turėtų išspręsti Ad­ministracinė komisija, sudaryta prie Šilalės savivaldybės tarybos.

Prieš porą savaičių buvo sušauktas jos posėdis. Ko­mi­si­jos pirmininkas meras Jo­nas Gu­dauskas, prieš jam pra­si­dedant, tikėjosi, kad šalys susitaikys. Tačiau nieko pa­na­šaus neįvyko.

Abi į riedulį pretendavusios pusės į komisijos narių širdis bandė belstis per tautinius jausmus. A. Tur­­čina­vi­čius ir J. Sa­­moška apeliavo į tai, jog jie neva ilgai ieškoję akmens, kuriuo galė­tų įamžinti Pag­ra­mantį, kaip 2016 metų mažosios kultūros sostinę. O suradę šį riedulį, prieš kelias savaites neva parsigabenę jį į patogesnę vietą bei pasidėję ant rąstų. Specialistas net parengęs projektą, kaip ir kur tą akmenį Pagra­man­tyje pastatyti, kokią atminimo len­telę prie jo pritvirtinti...

Tiesa, J. Samoška prasitarė turįs atsarginį variantą – vienas ūkininkas jau pasiūlęs kitą akmenį. Deja, užsispyrimas, regis, neleidžia pasiduoti: šitas geresnis, ir viskas.

J. Leilionas sakė riedulį pastebėjęs dar pavasarį, ir jo­kių padėklų po juo, liu­dijančių apie pasirengimą išvežti, nebuvę. Tuo labiau, kad akmuo buvo apžėlęs aukšta žole.

To, jog riedulys į naują vietą buvo perkeltas kur kas anksčiau, neneigė ir girininkas V. Girskis.

„Akmenį vėl pastebėjau rudeniop grybaudamas. Man, kilusiam iš Mosėdžio, akmenys yra artimi ir mieli širdžiai. Beje, ne savo privatiems tikslams jį parsigabenau: kilo idėja taip įamžinti pirmosios Šilalėje įkurtos vaistinės 150 metų jubiliejų, kuris bus kitų metų pradžioje. Tuo pačiu pagerbtume ir vaistinės įkūrėjo Simono Gaudėšiaus jubiliejinę mirties sukaktį. Jau turiu numatęs, kur tą riedulį pastatyčiau, kokį tekstą pats savo rankomis iškalčiau“, - teigė verslininkas.

J. Leilionas ir komisiją, ir pagramantiškius patikino, jog neketina akmens atiduo­ti, nes nesijaučia padaręs ką nors blogo. Juk, jo teigimu, akmuo į palaukę buvo ištemptas tik todėl, kad trukdė iškasti griovį, ir niekam nerūpėjo tol, kol jis jo neparsigabeno į Šilalę. O jei pagramantiškiams jo taip reikėjo, tai kurių galų laukė metų pabaigos?

Verslininko neįtikino Ma­žo­­nų seniūno argumentai, jog šis neva ilgai ieškojęs, kas sutiktų riedulį parvežti į Pagramantį – techniką buvo galima pasisamdyti iš Tauragės transporto įmonės.

Administracinė komisija už savivaliavimą, t.y. valstybės turto pasisavinimą, skyrė J. Lei­lionui įspėjimą. Tačiau toks sprendimas verslininko negąsdina, todėl jis teigė akmens pagramantiškiams ne­atiduosiąs, nes yra įsitikinęs, kad jis šiems tikrai nepriklauso.

Mažonų seniūnas J. Samoš­ka sakė ketinantis dėl tokio J. Leiliono sprendimo kreiptis į teismą.

Gal teismas ir išspręstų ginčą dėl valstybei priklausančio turto. Bet kas bus ieškovu? Mažonų seniūnija ar Pagramančio bendruomenė, kurios nieko bendro neturi nei su buvusia, nei su esama riedulio buvimo vieta.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.