Padėkime žmogui su negalia ginti savo teises

Kaip padėti žmonėms, kurie turi sunkią fizinę negalią ir nesikelia iš lovos? Ar valstybės teisinė pagalba gali padėti prisiteisti išlaikymą iš emigravusių vaikų bei giminaičių? Ar po darbe įvykusios nelaimės neįgaliu tapęs žmogus sulauktų pagalbos, bylinėjantis su darbdaviu? Šie ir daugybė kitų klausimų žmonėms yra labai aktualūs, todėl Vilniuje surengtame Lietuvos žmonių su negalia sąjungos forume vienas iš programos klausimų buvo skirtas būtent valstybės garantuojamos teisinės pagalbos temai, kurią pristatė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Žmonės dažnai nežino, kur ir kaip kreiptis teisinės pagalbos. Todėl neįgaliojo globėjai, artimieji, bičiuliai turėtų padėti jam pasinaudoti pagalba, kurią nemokamai teikia valstybė. Kiekvienas asmuo, neatsižvelgiant į turtą, pajamas, turi teisę į nemokamą valandos konsultaciją iš savivaldybėje dirbančio pirminės teisinės pagalbos specialisto.

„Pirminės teisinės pagalbos specialistas privalo ne tik pakonsultuoti, bet ir parengti reikalingus dokumentus valstybės ar savivaldybės institucijai, tarp jų – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagal­bos tarnybai, jeigu tektų klausimą spręsti teisme ir reikėtų advokato paslaugos“, – sa­ko A. Banevičienė. 

Beveik 30 proc. visų pirminės teisinės pagalbos konsultacijų sudaro būtent dokumentų rengimas antrinei teisinei pagalbai. Pernai pirmine teisine pagalba Lietuvoje pasinaudojo per 44 tūkst. žmo­nių.

Anot A. Banevičienės, nemokamai antrinę teisinę pagalbą gali gauti dauguma negalią turinčių žmonių, nes jų pajamos bei turtas paprastai neviršija tokiai pagalbai gauti nustatyto turto ir pajamų lygio.

„Valstybės garantuojama tei­sine pagalba, kuomet reikia advokato, galėtų pasinaudoti daugiau negalią turinčių žmonių, tačiau jie dažnai nežino, kaip tai padaryti“, - sako specialistė. Asmenims, turin­tiems sunkų neįgalumą, pripažintiems nedarbingais ar­ba turintiems nustatytą di­de­lių specialiųjų poreikių lygį bei jų globėjams, kai teisinė pa­galba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti, antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį. Tarnybai būtina pateikti dokumentą, patvirtinantį neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį. Teisinė pagalba, neatsižvelgiant į turtą bei pajamas, taip pat teikiama asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose, turintiems sunkų neįgalumą, gau­nantiems socialinę pašalpą ir kitais atvejais.

Kaip vertinamos asmens pajamos, į kokios rūšies pajamas, be darbo užmokesčio, yra atsižvelgiama, priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą?

„Be atlyginimo, atsižvelgiama į socialinę, motinystės (tėvystės) pašalpas, pašalpą žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (žalos atlyginimas), šalpos išmoką, kompensacinę išmoką teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentą buvusiems sportininkams, periodinę drau­dimo išmoką apdraustajam mirus, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ir kt. Tačiau neatsižvelgiama į išmokas, kurios susijusios su kompensacijomis už komuna­lines paslaugas, transportą, slaugą, priežiūrą ar pagalbą. Ką reikia deklaruoti, informuoja pirminės teisinės pagalbos specialistas“, - sako A. Ba­ne­vičienė.

Antrinė teisinė pagalba teikiama ir tokiais atvejais, kuomet žmogus sužalojamas ar žūsta darbe. Sužalotas žmogus pats gali kreiptis į tarnybą dėl teisinės pagalbos, o netekties atveju - nukentėjusiais pripažinti žuvusiojo artimieji. Įvertinusi situaciją, tarnyba paskiria advokatą, kuris padeda prisiteisti iš darbdavio patirtą žalą. Beje, į tarnybą teisinės pagalbos gali kreiptis kiekvienas nukentėjusysis tais atvejais, kai siekia prisiteisti žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo. Pavyzdžiui, po avarijos iškeliama baudžiamoji byla, kurioje žmogus, pripažintas nukentėjusiuoju, gali prisiteisti patirtą žalą teisme. Tuomet tarnyba skiria advokatą, kuris padeda bylinėtis. Ir tokiais atvejais nesvarbu, kiek asmuo uždirba.

„Negalią turintiems žmonėms reikia žinoti, jog yra galimybė prisiteisti išlaikymą ne tik iš Lietuvoje gyvenančių, bet ir iš emigravusių vaikų ar giminaičių, jei­gu jiems ši prievolė priklauso.

Senyvo amžiaus, nedarbingi, neįgalūs žmonės dažnai nežino, kad turi teisę į išlaikymą, ir ta prievolė gali būti priskirta ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams ar giminaičiams, bet ir išvykusiems į užsienį. Konk­rečiu atveju reikėtų konsultuotis su Vals­tybės garantuo­jamos teisinės pagalbos tar­­­nybos specialistais“, - tvirtina A. Ba­nevi­čienė.

Rima KUBILIŪTĖ

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė