Geriau tokio remonto nebūtų buvę

Tenenių ūkininkas Antanas Tarvydas, valdantis dar ir apie 500 hektarų miško, „Šilalės artojui“ pranešė keistą dalyką: miškų savininkai moka 5 procentų apyvartos mokestį kelių remontui, o miško keliai Tenenių girininkijoje ne tik kad negerėja - po remonto jie netgi pablogėjo.

A. Tarvydas rodo Stigralių kaimo bendro naudojimo kelią, kuris eina per Tenenių girininkijos 73 ir 79 kvartalus. Paprasčiausias iš abiejų pusių krūmais apžėlęs miško keliukas.

- Argi tai remontas? - klausė ūkininkas. - Apie 30 metų dirbau eiguliu Tenenių girininkijoje, žinau čia kiekvieną kelio posūkį, kiekvieną pralaidą. Kažkada ant to kelio buvo supilta nemažai žvyro, iš abiejų pusių iškasti grioviai vandeniui nutekėti. Bet, laikui bėgant, kelio pakraščiai apžėlė velėna, grioviai priaugo krūmų. Būtų užtekę juos iškirsti, pravažiuoti greideriu ir suformuoti kelio profilį. Tačiau kur jūs matote, jog būtų kirsti krūmai? 

Tikrai, iškirstų krūmų nematyti niekur. Jų pilni grioviai. Bet per kelio paviršių kaž­kuo braukta, tikriausiai grei­deriu.

- Nekirto krūmų, nevalė grio­vių - dėl to dar nebūtų taip pikta, - sakė A. Tar­vy­­das. - Skaudžiausia, kad nuo kelio pakraščių nukastas žvyras supiltas į griovius. Vietoj to, jog greideriu žvyras būtų su­stumtas į kelio vidurį, jis paprasčiausiai nukastas! O kur padėtas? Suverstas į griovius!

Kelio pakraščiuose žvyrą jau peraugo žolės. Nieko keisto: taip visada būna, jeigu ke­lias mažai naudojamas ir negreideriuojamas. Tačiau tikras kelininkas turėjo matyti, jog po velėna yra žvyras. Kam jį nukasti ir dar užversti griovius? O štai čia jie buvo užvertę pralaidą. Pakėliau triukšmą, priverčiau atkasti. Kaip būtų prabėgęs vanduo?

Kadangi grioviai kai kur sulyginti su žeme, vanduo jau ne visur prateka. Šalia kelio bebrai įsirengė užtvanką. Ji pilnutėlė vandens.

Kai kur ant kelio matyti ir žvyro, bet A. Tarvydas abejoja, kad tai žvyras. Jo tvirtinimu, čia  - statybinis smėlis.

Kelio remontą organizavo Rietavo miškų urėdija, jis jau baigtas, darbai priimti.

- Urėdija rengė konkursą, susirado rangovą. Man keista, jog urėdiją tenkino šitoks darbas. Mes, privačių miškų savininkai, nuo praėjusių metų mokame 5 procentų apyvartos mokestį kelių remontui. Ir ką turime iš to? Nieko! Štai urėdijos sugadinta kelio atkarpa iki jos kirtavietės. Kelias visai netaisytas. Mat urėdija savo mišką išvežė, technika įspaudė gilias provėžas. O toliau eina privatūs žmonių miškai. Kaip jie nori, taip tegu važiuoja!

Kalniškių pirmajame kaime, kuris jau priklauso Kvėdarnos seniūnijai, A. Tarvydas paro­dė urėdijos sandėlį. Toliau už sandėlio - privatūs žmonių miškai, bet juos po urėdijos atliktų darbų sunku bus pasiekti. Bent jau kol stipriau nespustelės šaltis.

- Amžinas ginčas, kas kelius gadina labiau: urėdija ar privatininkai. Mums, savininkams, skubėti labai nėra kur, tai pasirenkame miškui išvežti geresnį laiką, kai žemė būna sausa arba įšalusi. Urėdija gamyba užsi­ima visus metus, ji laukti negali. Štai ji po lietaus vežė mišką į sandėlį, išmurkdė kelią. O mes po remonto neištempėme iš savo miškų nė vieno pagalio. Niekas negali sakyti, jog sugadinome kelią. Tegu pamato visi, kas čia per remon­tas! - pyko A. Tar­vydas.

Tokiu kelių remontu stebisi ir Te­nenių seniūnė Loreta Petravi­­­čie­nė. Ji sako nė ne­žinojusi, kad se­niūnijos te­rito­ri­­joje kažkas daro­ma su bendro nau­­dojimo keliu.

- Paprastai mums yra pranešama apie darbus seniūnijos teritorijoje, - „Ši­la­lės ar­to­jui“ teigė seniū­nė. - Tačiau šį sykį apie kelio remontą sužinojau iš A. Tarvydo bei kitų miško savininkų, kai jie pasiskundė, kad jis atliekamas prastai. Apie tai pranešiau savivaldybei, ši kreipėsi į Rietavo urėdiją. Kelius apžiūrėjo komisija, kurioje dalyvavo ir savivaldybės, ir rangovo, ir urėdijos atstovai, ir privačių miškų savininkai. Buvo sutarta, jog trūkumus reikia ištaisyti. Dabar laukiame urėdijos atsako.

Konkurso būta uždaro

- Man keistas toks kelių remonto organizavimas, kai išleidžiami dideli pinigai, o naudos jokios, - piktinosi A. Tar­­vy­­das. - Juk šitų keliu­kų tvarkymui buvo skirta apie 110 tūkst. eurų. Negi už tokią sumą urėdija negalėjo rasti gero rangovo ir priversti jį gerai atlikti darbą? Kiek žinau, buvo dar viena įmonė, kuri žadėjo darbus atlikti 10 tūkst. eurų pigiau, bet urėdija kažkodėl pasirinko tą, kurios darbas atsiėjo brangiau. Žinant kainą bei pažiūrėjus į darbą, toks motyvas visai neaiškus.

Pavyko suras­ti tą kitą A. Tar­­vydo minė­tą įmonę, siū­liusią sutvarkyti kelią 10 tūkst. eurų pigiau. Tai Klai­pė­dos rajo­ne esanti uždaroji ak­cinė bend­­rovė „Trans­juda“.

- Mes iš tiesų siūlėme mažesnę kainą, tačiau negalėjo­me dalyvauti konkurse, nes nebuvome pa­kvies­­ti. Rie­­ta­vo urėdija rengė uždarą konkursą, atliko jį apklausos būdu, pati pasirinko galimus rangovus. Mū­sų į konkursą nekvietė, nors pagal ankstesnę tai­kos sutartį privalėjo tą padaryti. Urė­dijos veiksmus apskundėme Klaipėdos apy­­­gardos teismui ir bylą laimėjome. Teis­mas urė­dijos veiks­­mus pri­pa­­ži­no neteisė­tais, sky­rė jai bau­dą, priteisė mums by­linėjimosi išlaidas, - telefonu „Ši­la­lės artojui“ sakė „Trans­judos“ direktorius Da­rius Almi­­­naus­­kas.

Pasirodo, anksčiau UAB „Trans­juda“ jau buvo lai­­­mėjusi vieną Rie­ta­­vo miškų urė­dijos konkursą, bet po jo urėdija praplėtė konkurso sąlygas ir priėmė sprendimą, kad „Trans­juda“ jų neatitinka. Urė­dijos sprendimą „Tran­s­­juda“ apskundė Klai­pėdos apy­gardos teismui. By­la bai­gėsi taikos sutartimi, kuria urėdija įsipareigojo pakviesti „Trans­judą“ dalyvauti kitame pir­kime, jeigu jis bus organi­zuojamas uždaru bū­du. Ta­čiau įmonė tokio kvietimo nesulaukė ir vėl padavė urėdiją į teismą.

Nagrinėjant šią bylą, buvo svarstomas ir pats pirkimo būdas. Ar Rie­tavo miškų urėdija, apklausos būdu rengdama uždarą konkursą, nepažeidė Viešųjų pirkimų įs­ta­tymo ir savo pačios patvir­tintų taisyklių? Pasirodo, pa­žeidė. Teis­mas kons­tatavo, jog urėdija nesilaikė pirkimo paskelbimo tvarkos, pažeidė supaprastintų pirkimų taisyk­les ir Viešųjų pirkimų įstatymą bei skaid­rumo principą. Todėl nusprendė skirti urėdijai 1117,56 eurų baudą į valstybės biudžetą, iš urėdijos priteisti „Transjudai“ bylinėjimosi išlaidas. Tačiau paties pirkimo, jau įvykusio fakto, teismas nebegalėjo panaikinti.

Apygardos teismo sprendimas buvo priimtas šiemet, rugsėjo 14 d., jis nebeskundžiamas.

Viešieji pirkimai - asmeninis reikalas

Kodėl Rietavo urėdija pasirinko uždarą pirkimą, atlikdama jį apklausos būdu ir kviesdama tik pačios pasirinktus pretendentus?

- Kaip rengti viešuosius pirkimus, yra mūsų asmeninis reikalas, - „Šilalės artojui“ atsakė Rietavo miškų urėdas Vaidotas Šliogeris. - Tai - nedidelės vertės pirkimas, ir mes neviršijome įstatymo numatytos sumos.

Tarkime, iš tiesų urėdijos „asmeninis reikalas“ pirkti darbus viešai arba uždaru būdu. Tačiau ką ji laimi, tokiu sprendimu apribodama pretendentų skaičių?

- Pasirinkome tik tokius pre­tendentus, kurių kvalifi­kacija mums buvo žinoma ir nekėlė jokių abejonių. Pa­sidomėjome ir „Transjuda“. Tiesą sakant, ji beveik nieko neturi - nei geros technikos, nei karjerų. Be to, ji mums elektroniniu paštu pradėjo siuntinėti keistus pasiūlymus, žadėdama viską atlikti už įtartinai mažą - net 10 tūkst. eurų žemesnę - kainą. Nenorėjome rizikuoti ir sužlugdyti projekto, todėl pasirinkome kitą rangovą. Be to, „Transjuda“ patampė mus po teismus... Tai kam ją rinktis? - aiškino urėdas.

O tas kitas pasirinktas rangovas jam nekelia abejonių ir dabar, kai jau matyti darbų rezultatai?

- Tai geranoriškas rangovas, jis sutiko įdėti vieną pralaidą, kurios nebuvo darbų sąmatoje, - atsakė V. Šliogeris. - O jei paaiškėjo kokių defektų, tai normalu ir natūralu. Pagal rangos darbų sutartį, rangovas turi du mėnesius trūkumams iš­taisyti. Štai aktas, galite skelb­ti.

Urėdas padavė dokumento kopiją - techninę priežiūrą atliekančios UAB „Micko­ma“ direktoriaus Algirdo Mic­kaus pa­sirašytą raštą Rie­­­tavo miškų urėdui, kuriame rašoma, jog Tenenių gi­rininkijoje rasta kelių remonto defektų: viena pralaida užnešta žemėmis ir įlūžusi, dviejuose girininkijos kvartaluose per didelis kelio sankasos nuolydis, griovyje vietomis yra kelio sankasos nuovalų...

Kaip nurodoma tame dokumente, rangovas įsipareigojo defektus ištaisyti iki lapkričio 15 d. Bet jeigu privačių miškų savininkai bei kiti teneniškiai tikisi, kad miško kelių grioviuose bus kertami krūmai ir valomi nevalyti grioviai, tai jų viltys - tuščios. Apie šitai rašte nėra nė žodžio.

Gali būti, kad tai iš tiesų yra asmeninis reikalas. Kas nori, kam reikia, tas tegu išsikerta ir išsivalo.

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

„Argi tai žvyras papiltas ant kelio? - klausia A. Tarvydas. - Tai daug pigesnis statybinis smėlis. Keliui šitoks netinka“

Čia buvo griovys, kuris dabar užverstas krūmais ir žemėmis