Visuomenė kviečiama padėti žmonėms, gyvenantiems su depresija
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ jau trečius metus kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai, bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru, siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene. Visuomenė prie depresijai gydyti skirto fondo gali prisidėti skambindami trumpuoju numeriu 1402 skirdami 3 eurų auką, didesnę sumą galima paaukoti adresu www.skirtingosspalvos.lt.
Pagal „Eurostat“ atliktus tyrimus, depresija visame pasaulyje serga apie 250-300 milijonų žmonių. Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, o diagnozuojamų atvejų skaičius nuolat auga. Būtent šie rodikliai parodo visuomenės emocinės ir dvasinės sveikatos būklę, todėl labdaros fondas #nebeNORIUGYVENTI siekia suteikti žmonėms, jaučiantiems depresijos simptomus arba jau seniai gyvenantiems su šia liga, pagalbą. Kaip teigia fondo organizatoriai, tik kartu su visuomenės palaikymu galime padėti žmonėms, jaučiantiems nuolatinį nerimą, galvojantiems apie savižudybę ar nejaučiantiems gyvenimo džiaugsmo.
Sumanymas steigti fondą kilo po pokalbio su viena iš iniciatyvos herojų Ieva Zasimauskaite. „Sirgdama depresija, ji pasidalijo patirtimi, kad yra labai daug žmonių, kurie nori sveikti, bet negali finansiškai sau to leisti. Taip 2020 m. pirmą kartą visuomenei pristatėme fondą, kuris kvietė padėti su emociniais sunkumais susiduriantiems žmonėms, nebematantiems tikslo gyventi, nebenorintiems pabusti, kažko siekti ar tikėti gyvenimu. Mūsų tikslas jau trečius metus iš eilės – padėti surasti viltį gyvenimui ir ištarti žodžius NORIU GYVENTI,“ – sako labdaros sumanytojas ir VšĮ „Skirtingos spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius.
Ar patiriami išgyvenimai ir neigiamos emocijos gali daryti įtaką savižudiškam elgesiui? Klinikinė psichologė A. Mockuvienė sako, jog mintys apie savižudybę kyla, kai žmogus patiria labai didelį emocinį skausmą, kuris tuo metu gali būti nepakeliamas. Taip pat žmogus gali išgyventi neviltį, bejėgiškumą, vienišumą, menkavertiškumą, jaustis kitiems našta. Veiksmingiausi būdai, kaip galima padėti norintiems negyventi su nevilties jausmu, pasak jos, yra bendrystė: „Nesiekčiau tokioje užduotyje veiksmingumo, juo labiau – kovos. Ieškočiau bendrystės, saugumo, galimybės suprasti, kaip ir kodėl žmogus patiria neviltį. Neviltis gali mažėti ne tik dėl efektyvių argumentų, bet ir patiriant bendrumo išgyvenimą, jaučiantis suprastam, išgirstam, pamatytam“.
D. Stankevičius apie šių metų labdaros fondo komunikacijoje esantį žodį „Padėk“ sako: „Šis žodis kviečia visuomenę suprasti, kad žmonės, kurie susiduria su emocinės sveikatos sunkumais ar turi tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, dažnu atveju praranda norą ne tik gyventi, bet ir tuo pačiu nejaučia žemiškų gyvenimo dalykų. Todėl kiekvienas galime padėti kitam svajoti, pamilti, tikėti, pabusti, sveikti, nepasiduoti, pasilikti, pasirūpinti kitu, kalbėtis su šalia esančiu ir svarbiausia – išbūti, nes viskas praeina. Net ir atrodanti tamsiausia valanda vis tiek po truputį šviesėja“.
Turbūt didžioji dalis visuomenės, išgirdusi žodžius ,,nebenoriu gyventi‘‘ išsigąstų ir nežinotų, kaip elgtis toliau. Tad kaip tinkamai suteikti emocinę pagalbą?
„Aš ir pats prieš keletą metų būčiau nežinojęs, kaip padėti žmogui, kuris ištaria ,,nebenoriu gyventi‘‘. Ir tai yra mūsų visuomenės neišmoktos pamokos, kaip galime išgelbėti žmogų, nuo ko prasideda pagalbos kelias. Bet laiku pastebėję tam tikrus aplinkinių išgyvenimus, galime jiems padėti eiti sveikimo keliu, suteikti drąsos. O jos reikia, nes dalis visuomenės vis dar nepatogiai jaučiasi, klijuoja ,,ligonio‘‘ etiketes. Be to, reikia suprasti, jog šie žodžiai atsiranda tuomet, kai patiriamas skausmas užgožia kasdienybės džiaugsmą, kurio žmogus tiesiog nebegali jausti, nes aplinkui mato tik tamsą. Dabar, išgirdęs šiuos žodžius, stengiuosi būti su žmogumi ir parodyti, kad jis man rūpi“, – mintimis dalijasi labdaros fondo sumanytojas D. Stankevičius.
Žmonėms, kurie susiduria su nenoru gyventi ar depresija, klinikinė psichologė A. Mockuvienė labiausiai linkėtų nelikti vieniems su savo skausmu, kančia, neviltimi ir vienišumu.
„Radus žmogų, kuriuo gali pasitikėti, su kuriuo saugiai jautiesi, lengviau išbūti ir su pačiais sunkiausiais bei aštriausiais jausmais. Juo labiau, kad visi jausmai ir būsenos yra laikini, net jei labai sunkūs ir tęsiasi jau kurį laiką. O sprendimas nusižudyti visgi yra neatšaukiamas“, – primena psichologė.
Pasak D. Stankevičiaus, viltis visada yra, kalbėti apie depresiją jau nebėra tabu, be to, daroma viskas, kad ši stigma vis mažėtų: „Esu labai laimingas, kad galime kurti tokį fondą, kuris ne tik siekia padėti kitiems sveikti, bet tuo pačiu neša ir žinutę apie emocinę sveikatą, kad neturime bijoti ar gėdytis padėti sau ir šalia esančiam. Dvejų metų praėjusio fondo rezultatas – per 100 išgelbėtų gyvybių, kai pavyko sugrąžinti žmonėms norą gyvenimui, šeimos kūrimui, meilės sau pažinimui, gebėjimui pabusti ir vykti į darbą ar tiesiog galėjimui pasidžiaugti tuo, kad gali būti.
Prisidėti prie fondo kviečiami visi, norintys padėti tiems, kuriems pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Iki vasario 29 d. skambinkite trumpuoju numeriu 1402 ir skirkite 3 Eur auką arba užsukite į interneto svetainę Skirtingos spalvos www.skirtingosspalvos.lt ir paaukokite kiek norite ir galite.
