Pašalpadienis prilygsta šventei

Girtų tėvų neprižiūrimi vaikai, namuose tvyrantis nenusakomas tvaikas, kalnai neaiškios kilmės skudurų – to­kia rizikos sąraše esančių šeimų kasdienybė. Dešimta mėnesio diena šiose šeimose yra tikra šventė, mat mokamos pašalpos. Ne viena mama čiumpa banko kortelę, vyresnį vaiką ir lekia į parduotuvę – reikės pagalbos parnešti pilną maišą pirkinių. Deja, dažnai jame atsiduria ir stipraus gėrimo butelis.

Pašalpų mokėjimo diena

Skaudi Matuko iš Kėdainių nužudymo istorija sukėlė visuotinį nerimą bei sujudimą. Nors mūsų rajone tokių tragedijų kol kas nenutiko, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius sujudo – surengė reidą į rizikos šeimas (paskutinį kartą toks reidas vyko prieš metus). Į pagalbą pakviesti ir policijos pareigūnai, apsiginklavę alkotesteriais, priešgaisrinės priežiūros inspektoriai, savivaldybės administracijos darbuotojai. Dalyvavo ir seniūnai, nes būtent jie pažįsta visas šeimas, jas neretai aplanko kartu su socialiniais darbuotojais. Ir vasario 10-oji pasirinkta neatsitiktinai – būtent tądien šeimos gavo pašalpas.

Iš Šilalės savivaldybės kiemo trys ekipažai pagal iš anksto sudarytus sąrašus pasuko į skirtingas rajono puses. Žinoma, kad vienu sykiu būtų aplankytos visos rizikos šeimos, tektų reidui skirti bent kelias dienas. Šįkart nuspręsta „pasisvečiuoti“ 40-yje šeimynų.

„Šilalės artojas“ pasuko į Pa­jūrio ir Kvėdarnos seniūnijas. Čia yra 11 šeimų, kurios dėl įvairių priežasčių įtrauktos į Vaiko teisių apsaugos skyriaus rizikos šeimų sąrašą. Dalis jų – tvarkingos vienišos mamos, kurios su savo problemomis stengiasi susidoroti, tik vis dar yra stebimos tarsi po didinamuoju stiklu. Deja, daugumos šeimų potraukis „velnio lašams“, vien pagrūmojus pirštu, niekur nedingsta.

Socialinė darbuotoja bijo tikrinamų šeimų?

Pajūrio seniūnė Roma Veš­čiūnienė ne tik parodė visų sąraše buvusių šeimų namus, bet ir paprašė užsukti į vieną sodybą, kurią socialinė darbuotoja, jei tik galėtų, aplenktų dėl agresyvios šeimos galvos. Tačiau jei šeimoje yra agresyviai nusiteikusių asmenų, socialiniai darbuotojai visada gali kreiptis pagalbos į pareigūnus.

Mus pasitiko būrelis vaikų su savo dėde. Mama su vyresniuoju sūnumi buvo ką tik išskubėjusi į parduotuvę.

„Nors ir po darbo valandų, penktadienį, ir ką tik išmokėjus pašalpas, vis tiek šitas patikrinimas yra kiek per ankstyvas. Kai kuriems pašalpos buvo pervestos tik po pietų, todėl jie dar nebus spėję apsipirkti. Linksmybės prasidės, vos išvyksime“, – konstatavo kaimo realybę gerai perkandusi seniūnė.

Specialistai buvo šokiruoti, išvydę, kokiomis sąlygomis gyvena vaikai. Beje, didžiulėje netvarkoje išsiskyrė tėvų kam­barys – paklotos lovos at­rodė gana neblogai. Gi viena­me iš vaikų kambarių lova buvo be jokios patalynės, ant žemės tysojo neaiškios kil­mės bei paskirties čiužinys, kalnai rūbų – kone visuose kampuose. Ži­noma, galima suprasti, kad šeima verčiasi sunkiai. Bet pasibaisėtinos sąlygos, kuriose mie­ga vaikai, nė iš tolo neprimena XXI-ojo amžiaus.

Kiek vėliau šios šeimos padėtį apibūdinusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė patikino, jog šeima jau kuris laikas yra rizikos sąraše, o dabar į ją atkreiptas dar didesnis dėmesys.

Kodėl mums nieko neduoda?

Kvėdarnos seniūnijoje esan­čiame atokiame kaime šeimos galva pasitiko blaivus (bent taip tvirtino). Tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei kilo klausimas: kodėl neaptvertas kiemo viduryje esantis prūdas, kai namuose auga maži vaikai? Kaip vėliau paaiškėjo, šis perspėjimas šeimai – ne pirmas. Deja, vyras ne tik nepažadėjo šio darbo padaryti, bet ir ėmė piktintis, kad valstybė jam nieko neduoda, socia­linės darbuotojos neatlie­ka savo pareigų. Seniūnas Ai­va­ras Dobilas tarstelėjo, jog stip­rus jaunas vyras ir pats galėtų imtis kokio nors darbo. Tačiau šis turėjo pasiteisinimą: niekas jokio darbo neduoda. Tiesa, jis jo rimtai ir neieškojo...

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Kvietkauskienė paragino vyrą pagelbėti žmonai susitvarkyti buityje, bet ir šito patarimo jis neišgirdo.

Dar vienoje šios seniūnijos šeimoje vaikai namuose buvo palikti vieni. Jie paaiškino, jog mama su vyresniuoju broliuku iškeliavo į parduotuvę. Prisiskambinus mamai, paaiškėjo, kad vaikus prižiūrėti yra įpareigota kaimynė, kuri netrukus ir prisistatė. Mama telefonu perspėta imtis tvarkos, mat rūbų stirtos, po kuriomis gali rasti ir planšetinį kompiuterį, ir mobilųjį telefoną ar kitokių gėrybių, suverstos kone kiekviename namų kampe.

Aplankius daugiabutyje gyvenančią šeimą, rastas neblaivus tėvas. Vyras kategoriškai atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, tačiau neprieštaravo, kai buvo nuspręsta išpilti vos pradėtą gerti butelį alaus. O ir ką paprieštarausi, kai užsuka policijos pareigūnų lydima delegacija. Bet vyriškį labai papiktino tai, kad į „svečius atėjęs“ vicemeras Valdemaras Jasevičius nenusiavė batų... Jis taip ir liko burnoti, įsitikinęs, jog savaitgalį išgerti „bambalį“ stipriausio alaus – nieko tokio. Nesvarbu, kad šitai mato mažamečiai.

Kas kam svarbu

Suprantama, jog gyvenantieji iš pašalpų nerimastingai laukia, kol į jų sąskaitą „įkris“ pinigai. Tačiau atkak­lumo jiems tikrai galima pavydėti: kol mobilieji telefonai kone visą dieną yra „gręžiami“ akimis, laukiant žinutės iš banko, pranešančios apie įvykdytą pinigų pervedimą, starto pozicijoje stovi paslaugių kaimynų automobiliai, pasiruošę nuvežti į artimiausią parduotuvę. Gudresnieji, jau turėję reikalų su vaiko teisių apsaugos specialistais, savotiškai apsidraudžia: prižiūrėti mažylių prisiprašo gerų kaimynių.

Beje, banko pranešimai apie pinigų pervedimus į sąskaitas yra apmokestinti. O juk iš pašalpų gyvenančios šeimos turėtų skaičiuoti kiek­vieną centą. Tačiau, regis, už banko pranešimą nieko nėra svarbiau. Paradoksas: rizikos sąraše esantys asmenys įstengia nusipirkti ir planšetinius kompiuterius, ir išmaniuosius telefonus, o nereto namuose stovi ir prabangus televizorius. Tuo tarpu nuo algos iki algos gyvenančios bei pačios išsilaikančios šeimos neplanuotų, per brangių pirkinių vengia.

Neatsižvelgus į rekomendacijas, gresia vaikų paėmimas

Savival­dy­bės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B. Sra­gauskienė, apibendrindama šį reidą, sakė, kad iš viso aplankyta 40 šeimų, gyvenančių 10-yje seniūnijų. Vien per kelias valandas 12 asmenų nustatytas girtumas, o 2 patys prisipažino esantys išgėrę, bet tikrintis nepanoro. Šįkart nė iš vienos šeimos vaikų nuspręsta neatimti tik todėl, jog vienas iš tėvų buvo blaivus, visur namuose buvo šilta. Tačiau aptiktieji išgėrę sulauks raštiškų įspėjimų. O užfiksavus pažeidimą pakartotinai, tokie asmenys gali gauti ir smūgį per kišenę – administracinę baudą.

„Nors, lyginant su praėjusių metų reidu, situacija yra tikrai geresnė, 9-iose šeimose ruošiamės atlikti peržiūrą. Joje dalyvauja mūsų specialistai, socialiniai darbuotojai, kviečiami bend­ruomenės na­riai, išklausoma ir pati šeima. Neretai to­kiame susitikime dalyvauja Anoniminių alkoholikų Šilalės klubo nariai, kurių dėka tikrai daug tėvų pasiryžta gydytis. Šeimos situacijos peržiūros metu aptariame susidariusią padėtį, paaiškiname tėvams, ko iš jų tikimės, sudarome veiksmų planą. Jei į rekomendacijas nėra atsižvelgiama, gali būti prieita ir prie kraštutinių priemonių – vaikų pa­ėmimo iš šeimos“, – įspėja B. Sragauskienė.

Anot skyriaus vedėjos, neretai šeimos, iš kurių vaikai paimami dėl netvarkos, kai išsiblaivo, puola tvarkytis. Tačiau beveik visada jos kaltina Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus.

„Tėvai susikviečia bend­ruomenių atstovus, skundžia­si merui ir administracijos direktoriui, skambina visiems iš eilės bei guodžiasi, kokie mes esame blogi, nes vaikus atėmėme iš puikių namų. Taip, išskyrus vaiko teisių apsaugos specialistus, sujauktų na­mų daugiau niekas nemato. Nes prieš guodžiantis jie jau būna sutvarkyti. Todėl tam, kad įrodytume tikrąją situaciją, iš kurios traukiami vaikai, ketiname artimiausiu metu paruošti vaiko paėmimo tvarkos aprašą. Jame numatysime, jog, paimant vaiką, įrodymus galėsime rinkti fotografuodami ar filmuoda­mi“, – sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Nors patikrinimo diena bu­vo parinkta kruopščiai, tačiau vėlesnio laiko parinkti nepavyko. Nes, kol būtų aplankytos vi­sos šeimos, užkluptų gili nak­tis.

„Tokiose šeimose galioja taisyklė, jog tuo metu, kol vals­tybės tarnautojai dirba, nuo linksmybių reikia susilai­ky­ti. „Tikrasis gyvenimas“ pra­­­sideda po darbo valandų. Bet girtaujančios šeimos pirmiausia ap­gauna save ir savo šeimos narius, o labiausiai ken­čia vaikai, kurie lieka alkani, neprižiūrimi. Deja, ne vienos šeimos atvejis patvirtina, kad alkoholizmo prob­lema eina iš kartos į kartą. Ir mes žinome net kelias, kur girtauja jau antra karta“, – liūd­ną statistiką pateikia B. Sra­gauskienė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.