Ar profesionalūs globėjai pakeis vaikų namus?

Nuo kovo Šilalėje pradėti rengti socialiniai globėjai - rajono politikai priėmė sprendimą ne mažiau kaip tris vaikus į šeimą priimantiems globėjams greta valstybės skiriamų išmokų už kiekvieną globojamą vaiką dar mokėti ir minimalią mėnesio algą. Taip tikimasi pagrei­tinti Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą insti­tu­­cinės globos pertvarką.

Šeimoje ne visada saugu

Kasmet iš vaikų neprižiūrinčių šeimų Šilalės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai paima maždaug pusšimtį nepilna­me­­čių. Matydami, kad šeima patiria krizę ir nesugeba spręsti savo problemų, vaiko teisių apsaugos specialistai bei socialiniai darbuotojai pirmiausia ieško artimųjų, kuriems galėtų patikėti laikinai globoti mažuosius. Jeigu jų nėra, vyresni nei 7 metų vaikai išvežami į Socialinių paslaugų namus, o mažiausieji dažniausiai atsiduria Klai­pė­dos sutrikusio vystymo­si kūdikių namuose.

Pasak savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Birutės Sragauskienės, kiekvienas vaikas turi teisę augti biologinėje šeimoje, tačiau tik tuomet, kai jam su tėvais saugu. Tačiau yra riba, kurią peržengus, tenka spręsti, ar galima šeimai palikti mažametį. Kuo vaikas mažesnis, tuo didesnė rizika, jog tėvų konflikto metu jis gali nukentėti.

Šilalės rajone gyvena 112 socialinės rizikos šeimų, jose auga 283 nepilnamečiai vaikai. Dieną jie būna mokyk­loje, kur visi gauna nemokamus pietus. Deja, grįžę į namus, neretai tėvus randa girtus, o šie imasi juos „auklėti“. Anot B. Sra­gauskienės, vaikai mušami ran­komis ir diržu, daužomi liniuotėmis, apmėtomi malkomis, spardomi ar net deginami. Nuo fizinio smurto pernai nukentėjo septyni vaikai, du mažamečiai galimai patyrė seksualinę prievartą. Daugiausiai vaikų - net 90 - kentė psichologinį girtų tėvų smurtą.

Dėl įtariamo smurto prieš vaikus, smurto artimoje ap­linkoje, kur auga vaikai, bei dėl kitų problemų į policijos pareigūnus, Vaiko teisių apsaugos skyrius pernai kreipėsi 16 kartų. Iš Šilalės policijos komisariato gauta daugiau kaip 20 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje - arba vaikai tapo smurto aukomis, arba matė, kaip vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą.

Vien 2016 m. iš šeimų buvo paimti 47 vaikai. Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė 20 ieškinių apriboti tėvų valdžią 33 asmenims. B. Sragauskienė tvirtina, jog skaudžiausia, kai institucinę globą tenka skirti tiesiai iš ligoninės gimdymo skyriaus pa­imtiems naujagimiams. To­kių atvejų, deja, būta ir pernai.

Skatins pertvarką

Šiuo metu 48 globėjų šeimose gyvena 74 vaikai, o globos įstaigose - 65 mažieji šilališkiai. Tik viena šeima globoja keturis vaikus, trijose šeimose auga po tris. Dauguma globoja po vieną ar du vaikus.

„Daug kalbame apie institucinės globos pertvarką, tačiau ji nevyksta taip greitai, kaip norėtume. Savivaldybės iki šiol priverstos apgyvendinti vaikus globos namuose, nes nėra šeimų, galinčių juos priimti. Gal tik prieš gerus metus pertvarka įgavo pagreitį – įdarbinti atestuoti socialiniai darbuotojai, pradėti steigti bend­ruomeniniai vaikų namai, regionuose atsirado institucinės globos pertvarkos ekspertai. Šilalė viena iš pirmųjų susirūpino socialiniais globėjais, kurie į savo šeimą kad ir vidury nakties galėtų priimti vaikus, jeigu jiems tėvų šeimose nesaugu“, - sako B. Sra­­gauskienė.

Tokie globėjai jau dirba didžiuosiuose šalies miestuose. B. Sragauskienės duo­menimis, Vilniuje yra vie­nuolika socialinių globė­jų, Kau­nas pernai turėjo šešis budinčius globėjus. Be­laukdamos įstatymo, profe­sionaliais globėjais susidomė­jo Kel­mės, Širvintų bei kai kurios kitos savivaldybės. 

Jokie specialūs reikalavimai socialiniams globėjams Ši­la­lėje nėra keliami: jie neprivalės būti nei pedagogai, nei psichologai ar socialiniai darbuotojai.

„Reikalavimai tokie pat, kaip ir norintiems globoti vaiką - reikia turėti sąlygas priimti į savo šeimą naujus narius, pasitikrinti sveikatą, baig­ti globėjams ir įtėviams skirtus kursus bei gauti atestuotų socialinių darbuotojų teigiamą išvadą. Skirtumas tik toks, kad socialiniai globėjai privalės teikti paslaugas - ne tik apgyvendinti savo šeimoje ne mažiau kaip tris vaikus, bet ir sudaryti sąlygas jų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai“, - aiškina B. Sragauskienė.

Gąsdina pasenę mitai

Vedėja tikina nuolat girdinti nuogąstavimų, jog globoti vaikus labai sunku, nes visi aplink stebi, kaip šeima gyvena ir ką veikia, namuose nuolat lankosi Vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie esą tik ir ieško priekabių.

Tačiau, anot B. Sragauskie­nės, tai pasenę mi­­tai. Dabar jau beveik niekas neskambina ir neskundžia, kad glo­bo­janti šei­ma vai­­kus išnaudoja, liep­dama dirbti. At­virkš­čiai - Vai­­ko tei­sių apsau­gos skyriaus dar­­buotojai, lan­ky­damiesi šeimo­se ir pildy­dami apsilanky­mo aktus, teirau­jasi, kaip globotiniai įtraukiami į namų ruo­šą.

„Esame už tai, jog problemos bū­tų ne sle­pia­mos, o sprendžiamos. Sten­gia­mės padėti šeimai rasti geriausią išeitį. Atsimenu vos keletą atvejų, kai teko paimti vaikus iš globėjų šeimų. Dėl to, kad jos nesugebėjo priimti vaiko kaip lygiaverčio šeimos nario ir nesudarė normalių gyvenimo bei poilsio sąlygų“, - tvirtina vedėja.

B. Sragauskienė įsitikinusi, jog Šilalėje bent jau kol kas užtektų 2-3 socialinių globėjų. Jie galėtų pradėti dirbti jau šiemet. Baigti globėjų ir įtėvių kursus bei tapti socialiniais globėjais raginami patirties dirbti su vaikais turintys Pajūrio vaikų globos namų, kitų socialinių įstaigų  darbuotojai.

Pasišventusiems mokės algą

Sausio mėnesį Šilalės savi­valdybė patvirtino socialinius globėjus įteisinantį tarybos sprendimą ir numatė tris vaikus į savo šeimas priėmusiems globėjams už kiek­vie­­ną globotinį mokėti 380 eu­rų minimalią mėnesio algą. Vals­tybė nuo šių metų kiek­vienam globojamam vaikui moka 152 Eur globos ir rūpybos išmoką, o globėjui skiria 152 Eur tikslinį globos priedą.

Socialiniai globėjai kartu su sa­vo vaikais negalės turėti daugiau kaip penkis vaikus, išimtis bus da­roma tik tais atvejais, jei globos kelis brolius ar seseris. Mažinti globojamų vaikų skaičių bus leidžiama, priimant į šeimą ne­­įgalius vaikus.

Taigi socialinių globėjų pajamos per mėnesį sudarys apie 2 tūkst. Eur.

„Tikrai negalvojame, jog savivaldybei vaikų globa taps našta - juk vis tiek jais privalome pasirūpin­­ti“, - tikina savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Dan­guo­lė Rač­kaus­kie­nė.

Socialinė globa bus organizuojama pagal individualios veiklos pažymą, kad globoti pasiryžę žmonės galėtų turėti visas socialines garantijas. Globėjų darbą reglamentuojančiame savivaldybės tarybos sprendime numatyta, jog minimalus mėnesinis atlygi­nimas socialiniams globėjams bus mokamas dar tris mė­nesius po to, kai jų šeimoje neliks nė vieno globotinio.

Socialinės paramos skyriaus vedėja įsitikinusi, kad sa­vi­val­dybė dėl profesionalių globėjų atsiradimo papildomų išlaidų nepatirs. Už kiek­vieną vaikų globos namuose apgyvendintą šilališkį ji per mėnesį sumoka maždaug 780 Eur.

„Pinigai nemaži, bet ir atsakomybė bus didelė - juk globėjams teks rūpintis vaikais visą parą. Neskaičiuojame, kiek išleisime ar sutaupysime, svarbiausia, kad būtų sau­gu vaikui. Mūsų nuomone, geriau jam gyventi šeimoje nei globos įstaigoje“, - įsitikinusi D. Račkauskienė.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, socialiniams globėjams talkins psichologai, jie turės teisę į atokvėpio paslaugą - susirgus, prireikus kur nors išvykti ar atsitikus kokiai nelaimei, laikinai vaikais pasirūpins So­cialinių paslaugų namų darbuotojai.

Rems visus globėjus

Savivaldybė šiemet yra nusiteikusi padėti ne tik socialiniams globėjams. Nuo vasario 1 d. dviejų bazinių socialinių išmokų priedas skiriamas visiems vaikus globojantiems žmonėms - per mėnesį už kiekvieną vaiką papildomai jie gauna po 76 Eur. Tiek pat mokama ir giminaičių vaikus priglaudusiems žmonėms.

Išmoka skiriama ne tik globojantiems nepilnamečius, bet ir turintiems savo šeimose jaunesnių nei 21 m. globotinių, jei jie mokosi bend­rojo lavinimo ar profesinėse technikos mokyklose. Vien tam, pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, iš savivaldybės biudžeto šiemet prireiks 77 tūkst. Eur.

„Labai tikimės, jog parama paskatins žmones priglausti be tėvų likusius vaikus. Dabar bent jau finansine prasme juos priėmusios šeimos nepatirs nuostolių“, - mano D. Rač­kauskienė.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.