Džiaugiamės gražia bažnyčios aplinka

Susipažinę su 2017 m. balandžio 28 d. „Šilalės artoju­je“ Nr. 32 išspausdintu straipsniu „Brangi bažnyčios tvo­ra kelia aistras“, norime viešai išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu.

Didelė dalis Šilalės parapijiečių galvojame, kad iš tiesų reikia Šilalės bažnyčios šventorių aptverti nauja tvora. Ir ne todėl, jog Dievo namai tviskėtų prabanga.

Visais laikais bažnyčios buvo statomos, puošiamos ir rūpestingai prižiūrimos. Kodėl išimtis turėtų būti Šilalės bažnyčia? Nejaugi toks puikus statinys turi būti aptvertas meniniu požiūriu menkaverte tvora? Tai – mūsų tikinčiųjų bendruomenės garbės reikalas.

Straipsnyje rašoma, kad gal buvo galima tą pačią tvorą nudažyti, ir reikalas tuo būtų išspręstas. Dažyti sutrešusią, prastos kokybės tvorą vargu ar išmintinga. Dažams irgi reikėtų nemažai pinigų, o po kelių metų ją vis tiek prisieitų keisti. Be to, neverta galvoti, jog medinė tvora kainuotų pigiai – jei tik ji pagaminta iš kokybiškos medienos, atsieitų brangiai. O ilgaamžiškumo požiūriu metalinė yra ženk­liai patvaresnė. Tad ar ne geriau šį projektą kantriai vykdyti ilgesnį laiką ir bažnyčią aptverti tokia tvora, kuri tvirta išsilaikytų daugybę me­tų?

Rašoma, kad didžioji dalis žmonių vos sukrapšto pinigų duonai ir vaistams. Niekas nereikalauja aukų iš tikinčiųjų, kurie neturi pinigų duonai bei vaistams. O mes neįžvelgiame nieko piktinančio, jeigu kunigas tokiam svarbiam darbui prašo tikinčiųjų geranoriškai prisidėti aukomis. Nereikėtų perdėti tvirtinant, jog, vos pradarius bažnyčios duris, reikalaujama aukų. Priminimai būna skelbimų metu. O rinkti aukas laidotuvių bei įvairių minėjimų metu, kai būna daugiau žmonių, yra leidusi bažnytinė vadovybė. Tokios rinkliavos daromos ne tik Šilalėje, bet ir kitose bažnyčiose visoje Lietuvoje. Šiuo atveju surenkamų aukų dydis priklauso tik nuo aukotojų valios ir yra skiriamos bažnyčiai palaikyti. Manome, kad ir rečiau bažnyčią lankantys parapijiečiai, pagal savo išgales, turi prisidėti prie jos išlaikymo.

Lyginti šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimą su tveriama Šilalės šventoriaus tvora yra beprasmiška. Skirtingos isto­rinės epochos bei visiškai skirtingos situacijos, kuriose mes gyvename. Sutinkame, jog šv. Pranciškus rūpinosi vargšais. Bet Šilalės parapijoje veikia „Caritas“, ši organizacija šelpia vargstančiuosius, dalija labdarą. Vargingiau gyvenantys mūsų parapijiečiai, kaip ir kiti Lietuvos žmonės, gauna įvairias socia­lines išmokas. Šv. Pranciškaus laikais visų šitų dalykų tikrai nebuvo.

Mes, tikintieji, atėję į pamaldas, norime pasidžiaugti ir gražia bažnyčios aplinka. Šilalę puošia meniškas Lurdas, gražinama jo aplinka, tveriamas meniška tvora šventorius. Daug žmonių tuo džiaugiasi. Mes dėkingi rajono savivaldybės administracijos vadovams už teikiamą materialinę paramą. Manome, jog šio projekto įgyvendinimas pasitarnaus ne tik tikinčiųjų bendruomenei, bet ir visam miestui. Gėrėsimės dar viena gražiai sutvarkyta Šilalės vieta, kurią aplanko daugybė žmonių. Mūsų manymu, žmonės, kurie labai retai arba visiškai neateina į bažnyčią, menkai prisideda prie jos išlaikymo, pamatę kuriamą grožį, pradeda pavydėti, bando įpiršti tokius daly­kus, kurie vargiai pasitar­nauja bend­ruomeniniam gėriui.

Šilalės šv. Pranciškaus Asy­žiečio bažnyčios pastoracinė taryba ir apie 50 tikinčiųjų