Siekiant užkirsti kelią tuberkuliozei

Per Lietuvą nuvilnijus žiniai apie tuberkuliozės iš­plitimą mokyklose, kai moksleiviai galimai užsikrėtė nuo pedagogų, sirgusių atviros formos tuberkulioze, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Tauragės departamento Šilalės skyriaus specialistai sveikatos apsaugos ministro pavedimu atliko neplani­nius patikrinimus trijose rajono mokyklose. Atsitiktine tvarka buvo pasirinktos Upynos Stasio Girėno, Žadeikių pagrindinė bei Dariaus ir Girėno progimnazija.

Operatyviosios kontrolės me­tu patikrintos 125 mo­kytojų asmens medicininės kny­­gelės. Visi buvo pasitik­rinę sveikatą nustatyta tvar­ka. Pažymėtina, kad LR Vy­riausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis li­gomis, sąrašo bei šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ 3 punkte yra nustatyta, jog darbuotojai, dirbantys vaikų (iki 18 m.) mokymo, ugdymo ir auklėjimo srityje, gali dirbti tik iš anksto pasitikrinę bei vėliau periodiškai besitikrinantys, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.

Vėliau pedagogų profilak­tinio sveikatos tikrinimo ei­ga vertinta asmens sveika­tos priežiūros įstaigose: Šilalės pirminės sveikatos prie­žiūros centre, UAB „Ši­lalės šeimos gydytojo praktika“, Laukuvos bei Kvėdarnos am­bulatorijose. Iš atrinktų de­vynių asmenų rentgenologinis tyrimas per metus buvo atliktas tik dviems, bendras kraujo tyrimas – trims mokytojams. Vykdant periodinius sveikatos tikrinimus, šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, esant indikacijų (bendras silpnumas, il­­gai trunkantis kosulys, subfebrili temperatūra, apetito stoka, svorio kritimas), turi paskirti krūtinės ląstos rentgenolo­ginį tyrimą. Jis rekomenduo­jamas Pasaulio sveikatos or­ga­nizacijos tuberkuliozės pro­filaktikai vykdyti bei padeda anksti diagnozuoti ne tik tuberkuliozę, bet ir plaučių vėžį, plaučių uždegimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą,  kai atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. Šios bakterijos ore gali išlikti kelias valandas, priklauso­mai nuo aplinkos sąlygų. Žmo­gus, įkvėpęs mikobakterijomis už­teršto oro, gali užsikrėsti, tačiau dar nėra sergantis tu­berkulioze. Užsikrėtę asmenys savo organizme turi tuberkuliozės mikobakterijų, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia ligai būdingi požymiai, ir žmogus neplatina jos sukėlėjų. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusiųjų (5-10 proc.) ga­li susirgti arba suserga tuberkulioze.

Sergančių atvira tuberku­lioze žmonių organizme bakterijos dauginasi aktyviai, jiems pasireiškia ligai būdingi simptomai, kosėdami jie platina užkratą. Šia liga dažniausiai užsikrečiama, jei yra kasdienis artimas sąlytis su sergančiais asmenimis gyvenamojoje aplinkoje, darbe, kitose įstaigose.

Tuberkuliozės mikobakterijų platinimo tikimybė sumažėja, jeigu atvira plaučių tuberkulioze sergantis ligonis laikosi asmeninės higienos: dėvi medicininę kaukę, kosėdamas vienkartine nosine prisidengia burną, nosį, nespjaudo ant grindų, daž­nai plauna rankas ar naudoja rankų dezinfekantą. Asmenims, kontaktuojantiems su sergan­­čiuoju, kurio diagnozė pa­­t­virtinta medicinos įstaigoje, re­komenduojama ilgai ne­būti su juo uždaroje pa­tal­­poje, kruopščiai plauti ran­­­­kas, nesinaudoti ligonio daik­tais, už­sidėti kvėpavimo takus apsaugančias medici­nines kaukes, reguliariai ir kuo dažniau vėdinti visas patalpas, švariai valyti aplinkos paviršius, atidžiai stebė­ti savo bei vaikų sveikatos būklę.

Jolanta PETROKIENĖ, NVSC Tauragės departamento Šilalės skyriaus vyriausioji specialistė