Ar elektroninis receptas taps realybe?

Ketvirtadienį Šilalės savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Macevičius į posėdį susirinkusiems politikams bei savivaldybės administracijos darbuotojams pranešė gerą žinią: gegužės 26-ąją jis išrašė pirmąjį elektroninį receptą. 

Elektroninis receptas Lietu­voje funkcionuoti pradėjo pra­ėjusių metų lapkričio 2 d., tačiau dauguma gydymo įstaigų jo dar nenaudoja, o pacientai neįsivaizduoja, kaip pagal tokį receptą turėtų gauti vaistus.

Šilalės ligoninės Ambulato­riniame-konsultaci­niame sky­riuje dirbantis gydytojas G.Ma­cevičius sakė, jog pirmąjį receptą išrašė įstaigos vadovui, antrąjį - sau. Bandymas užtruko valandą, o užstrigusioms kompiuterinėms prog­ramoms atnaujinti prireikė Šilalės ligoninės informacinių technologijų specialisto pagalbos.

„Per tą laiką būčiau apžiūrėjęs bei paskyręs gydymą trims ar keturiems ligoniams. Ilgai trunka ne recepto išrašymas, bet duomenų apie simptomus ir ligą suvedimas į elektroninę paciento kortelę. O kol to nepadarai, programa išrašyti elektroninio recepto neleidžia“, - sakė gydytojas neurologas.

Elektroninius receptus medikai pasirašo elektroniniu parašu. Pasak G.Macevičiaus, kol kas Šilalėje elektroninius receptus aptarnauja vienin­telė „Eurovaistinė“, nors Svei­katos apsaugos ministerijai paleidžiant naująją sistemą, dar rudenį buvo tvirtinama, kad visi vaistinių tinklai tam yra pasiruošę.

Taigi nors pirmieji elektroniniai receptai Šilalėje jau išrašyti, tikriausiai kasdienybe jie greitai netaps. Sveikatos apsaugos ministerija visiškai perkelti su sveikatos apsauga susijusias funkcijas į elekt­roninę erdvę planuoja nuo 2018-ųjų kovo 1-osios. tačiau gyvenimas jau seniai parodė, jog visos tokios sistemos Lietuvoje prigyja sunkiai. Nors elektroninis receptas turi daug privalumų: pacientai jo niekada nepames, kompiuteriu išrašytas dokumentas visada bus įskaitomas ir aiškus, atsitikus nelaimei, li­goninės priėmimo skyriuose dirbantys gydytojai iš karto žinos, kokius vaistus naudoja, pavyzdžiui, be sąmonės atvežtas ligonis.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog elektroninius receptus naudoja Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Estija, Ispanija, Jungtinė Ka­ralystė. Tačiau ir tose šalyse nenumatytiems atvejams dar išrašoma popierinių receptų.

Dešimt metų kurta ir maždaug 30 mln. eurų surijusi Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema, regis, nepasiteisino – įranga jau ėmė senti, nors dar normaliai net neveikia. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto duomenimis, net 38 savivaldybėse galimybės išrašyti elektroninį receptą nėra, o nuo metų pradžios iki balandžio vidurio 22 gydymo įstaigos išrašė 452 e.receptus.

Daiva BARTKIENĖ