Vasarą būtina ypač saugoti širdį
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja pagal mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklius.
Specialistai įspėja, kad kenčiantiesiems nuo širdies ligų karštis yra itin pavojingas. Tačiau sutrikimus gali paskatinti ir padidėjęs fizinis krūvis prie jo nepratusiems žmonėms. Todėl šiltuoju sezonu būtina įsitikinti, ar netrūksta maistingųjų medžiagų, saugotis nuo dehidratacijos bei atsakingai sportuoti.
Serga vis jaunesni
Genetikos įtaka ir gyvenimo būdas (stresas, rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas) – pagrindiniai širdies ligų riziką lemiantys veiksniai. Tačiau sveikatos specialistai pabrėžia, jog lietuviai širdimi pradeda rūpintis tik sunkiai susirgę.
Pasak „BENU vaistinės“ vaistininkės Audronės Levickienės, būna ir taip, kad į vaistinę širdies lašų užsukusiems klientams tenka skubiai kviesti greitąją pagalbą, ypač užėjus karštesniems orams. Akivaizdu, jog daugelis žmonių savo širdimi rūpinasi nepakankamai.
„Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad širdies ritmo sutrikimai ar aukštas kraujospūdis nėra liga. Tačiau praktika rodo, jog šiomis ligomis suserga vis jaunesni žmonės, o infarkto rizikos grupėje atsiduria ir 35–40 metų vyrai“, - teigia vaistininkė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė Kristina Ivanauskienė taip pat pastebi, kad žmonės per retai tikrinasi širdį.
„Sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, pradžioje galima ir nejausti jokių simptomų. Bet jeigu žmogus serga ir nesilaiko sveikos gyvensenos principų, ypač karštuoju metu gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, paūmėti krūtinės angina, progresuoti širdies nepakankamumas“, – įspėja kardiologė.
Mikroelementų „badas“
Norint išsaugoti širdį sveiką, svarbu nepamiršti mitybos. Mikroelementų (kalio, magnio ir kt.) stoka apsunkina širdies darbą, dėl to sutrinka deguonies bei maistinių medžiagų paskirstymas po organizmą. Alkoholis ir kava taip pat skatina skysčių, o kartu su jais - ir mikroelementų praradimą.
Didžiąją mikroelementų bei vitaminų dalį turime gauti su maistu, tačiau valgant nepakankamai įvairius ar maistingus produktus, daug sportuojant, jų gali pritrūkti.
„Riebią mėsą patartina keisti žuvimi, kurioje gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, mitybos racioną papildyti vaisiais, daržovėmis. Svarbu vartoti magnio, B grupės vitaminų, folio rūgšties turinčių produktų. Kalio stoka gali sukelti tachikardiją (širdies ritmo sutrikimą). Žmonėms, geriantiems diuretinį poveikį turinčius kraujospūdį mažinančius vaistus, reikėtų nuolatos rūpintis, jog organizmui netrūktų kalio. Dėl jo vartojimo vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju“, – rekomenduoja vaistininkė.
Maratonai – tik patyrusiems
Sveikai širdžiai fizinis aktyvumas yra būtinas, tačiau pradedantiesiems sportuoti krūvį didinti reikia pamažu. Jei po sporto jaučiamas staigus nuovargis, dusulys, o šeimoje būta ankstyvų mirčių nuo širdies ligų, būtina kreiptis į gydytojus ir mankštintis pagal jų rekomendacijas.
„Nereikėtų pradėti sportuoti karščiausiomis vasaros dienomis ar staigiai apkrauti širdies dideliu fiziniu krūviu. Šiuo metu populiariuose maratonuose dalyvauti turėtų tik sveikatą pasitikrinę bei fiziškai stiprūs žmonės“, – įspėja kardiologė K.Ivanauskienė.
Maratonui pasiruošti nepakanka dienos ar savaitės. Prieš išskirtinai didelį fizinį krūvį verta įsitikinti, ar nesergate širdies ligomis, ar nepriklausote rizikos grupei.
Ką daryti, pajutus skausmą?
Jeigu pajutote stiprius širdies ritmo pokyčius, spaudimą širdies plote ar dusimą, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus. Kol atvažiuoja medikai, kvalifikuoti specialistai telefonu paaiškina, kaip elgtis, kokius gyvybinius rodiklius tikrinti.
„Sutrikus širdies veiklai, rekomenduojama ramybė ir gulima padėtis – tokiu būdu kraujas gali lengviau patekti į smegenis, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, mažiau apkraunama širdis, normalizuojasi jos ritmas“, – pataria specialistai.
Kardiologė akcentuoja, jog, atsiradus nemaloniems pojūčiams krūtinės plote, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Toks skausmas būdingas ne tik širdies ir kraujagyslių ligoms. Tačiau dažni širdies ritmo pakitimai, dusulys, staigus jėgų trūkumas, kojų tinimas yra pirmieji širdies ligų ženklai.
„Jeigu slegiantis krūtinės skausmas plinta į kairę ranką ir žandikaulį, galima įtarti koronarinę širdies ligą. Duriantis skausmas dažnai praneša apie virškinamojo trakto, stuburo problemas. Bet tiksliai diagnozei būtini išsamesni tyrimai“, - teigia kardiologė.
Jurgita ŠAPĖNAITĖ