Pagalba prieinama – svarbu išdrįsti kreiptis

Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sun­­kiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specia­listės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psi­chologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemoka­mas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos ga­li­my­bes šalyje turi kiekvienas pilietis.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali

Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kaž­kokių universalių, stebuk­lingų sprendimų.

„Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos svei­katos specia­listus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmas kreipimasis ir jei anksčiau nesame to darę“, – teigia psichologė.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama, nes kiek­viena nauja situacija mums kelia tam tikrą nerimą, būgštavimus, diskomfortą, įtampą.

„Iš dalies tai susiję su vis dar egzistuojančiais mitais, jog psi­chikos specialistai gelbsti tik akivaizdžių psichikos sutriki­mų turintiems žmonėms, jog po kreipimosi būsi tarsi kažkokiu būdu „pažymėtas“ ar tai gali turėti kažkokių neigiamų pasekmių ateityje. Matyt, šis požiūris ir šie mitai vis dar sklinda iš senesnių laikų“, – visuomenėje egzistuojančią psichikos su­t­rikimų turinčių žmonių stig­matizaciją pažymi S. Marčėnienė.

Po truputį mažėja stereotipų

Kita vertus, psichologė S. Mar­čėnienė tvirtina, kad vyksta tam tikri teigiami poslinkiai, daugėja informacijos viešojoje erdvėje, kinta žmonių požiūris, ypač jaunesnių, kurių dauguma jau drąsiai kreipiasi į specialistus. Taip pat pastebima, jog drąsėja ir vyrai, kurie anksčiau to privengdavo. Visa tai leidžia manyti, kad visuomenėje mažėja stereotipų, susijusių su psichikos sveikata.

Taigi, jei turite abejonių dėl kreipimosi, patariama pokalbį su specialistu pradėti būtent nuo to, kaip sunku ir neramu buvo užsiregistruoti konsultacijai.

„Nuostata, kad atėjau tiesiog pasikalbėti apie savo sunkumus, kad galiu ne tik laukti klausimų, bet ir pats ar pati klausti, išsakyti savo būgštavimus, gali padėti jaustis ramiau, labiau pasitikėti specialistu“, – pastebi pašnekovė.

Nemokamos pagalbos galimybės – įvairios

Dažnai pokalbis su psicholo­ginės pagalbos ar emocinės pa­ramos telefonu linijų konsultantais gali suteikti padrąsinimą ir padėti įveikti pirmojo kreipimosi baimę. Todėl, išgyvenant emocinius sunkumus, medici­nos psichologė K. Engesser re­komenduoja kreiptis į pagalbos linijas, kurių visą sąrašą galima rasti nacionalinės platformos „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.

„Kai kurios pagalbos linijos yra bendrinės, skirtos visiems, kitos – orientuotos į skirtingas gyventojų grupes, pavyzdžiui, moteris, vaikus, jaunimą, tėvus, vyresnio amžiaus ar savi­žu­dy­bės krizę patiriančius asmenis. Taip pat yra pagalbos linijos, kur pagalba teikiama rusų kalba“, – pabrėžia K. Engesser, pridurdama, jog tokie pokalbiai yra anonimiški, o psichologinę pagalbą daž­niausiai teikia apmokyti sa­vanoriai, psichologai, psicho­terapeutai, kiti psichikos sveikatos specialistai.

Patyrus sunkius išgyvenimus – darbo netekimą, skyrybas – ar kitus netikėtus, psichologiškai sudėtingus pokyčius, kiekvie­nas gali gauti nemokamai iki penkių psichologo konsultacijų savivaldybių visuomenės svei­ka­tos biuruose. Patiriant psichi­kos sveikatos sunkumų, nemokama psichologinė pagalba tei­kiama psichikos sveikatos cent­ruose ir tam nereikia gydytojo siuntimo. Jeigu reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų atpažinimo ar gydymo, galima kreiptis į psichiatrą psichikos sveikatos centre.

Patiriantiems artimo žmogaus smurtą nemokamą ir konfiden­cialią pagalbą siūlo specializuo­tos kompleksinės pagalbos cent­rai (www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai/).

Išgyvenantiems krizę ar esant ūmiai būklei, kai gresia pavo­jus sveikatai ar gyvybei, reikėtų skambinti 112. Tokiais atvejais būtinoji pagalba nedelsiant tei­kiama priėmimo-skubios pa­galbos ar krizių skyriuose.

Būtina paminėti, jog kiekvie­nas gali geriau rūpintis savo psichikos, kaip ir fizine, svei­kata pasitelkdamas patikimus interneto puslapius, to­kius kaip www.pagalbasau.lt, ar naudoda­masis to­kiomis internetinėmis programė­lė­mis kaip „Ramu“, „Pauzė“, „Mindletic“. Jos skirtos savipagalbos įgūdžiams, są­moningumui ugdyti, taip pat ga­li padėti panikos atakos metu.

Kodėl nereikėtų atidėlioti ir delsti?

Perspėjama, jog kai kurios psichologinės būsenos be specialistų pagalbos gali gilėti, įsisenėti, vis labiau trikdyti žmogaus adaptaciją, apimti vis platesnes žmogaus funkcionavimo sritis. Neretai galioja taisyklė: kuo ilgiau tęsiasi sutrikimas, kentėjimas, tuo ilgesnis gali būti atsistatymo, resursų atkūrimo procesas, gali prireikti netgi stacionarinės pagalbos ligoninėje.

Svarbu atminti, kad net ir vie­nas pokalbis tinkamu laiku ga­li padėti pasijusti geriau, o suteikta patikima informacija, problemų ir jausmų įvardijimas gali sužadinti pasitikėji­mą, viltį, paskatinti spręsti prob­lemas.

„Jau vien nusiteikimas, pasiryžimas kreiptis pagalbos gali padėti jaustis drąsiau ir kitose gyvenimo  srityse, paskatinti jausmą „aš galiu“, išeičių ieškojimą“, – pažymi psichologė S. Marčėnienė.

Nuotr. iš asmeninių archyvų