Judėkime dabar – kūnas padėkos ateityje

R. Burzdžienė: „Visi galime ir turime atrasti fizinę veiklą, kuri teikia malonumą ir visas kitas sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo naudas“ Nuotr. iš Medcentras.lt archyvo R. Burzdžienė: „Visi galime ir turime atrasti fizinę veiklą, kuri teikia malonumą ir visas kitas sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo naudas“ Nuotr. iš Medcentras.lt archyvo

Mes visi esame sukurti judėti, todėl net ir minimalus fi­zinis aktyvumas kasdien duoda milžinišką naudą mūsų sveikatai.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burz­džienė akcentuoja, jog kai nėra pakankamo fizinio aktyvumo, mūsų kūnai mums tai signalizuoja – mažėja energijos, prastėja nuotaika, didėja nerimas, sutrinka miegas, sunkiau susitvarkome su stresu, silpsta imuninė sistema ir atsiranda kitų nemalonių simptomų.  

Kada žmogus laikomas fiziškai aktyviu?

Anot fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos R. Burzdžienės, fizinis aktyvumas – tai bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. 

„Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra tada, kada, atliekant griaučių raumenų sukeltus judesius, energijos suvartojama daugiau nei ramybės būsenoje. Tai yra bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą: įvairios sporto rūšys, namų ūkio darbai ar laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų“, – aiškino ji. 

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūloma per dieną skirti ne mažiau kaip 30 minučių bent jau vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. 

„Vidutinio intensyvumo veik­los metu pakyla pulsas, padažnėja kvėpavimas, sušylama. Tad jei eidami į darbą bent 15 minučių spėresniu žingsniu galite šnekėti, bet jau būtų sunkoka dainuoti, atliekate sveikatą stiprinančią fizinę veiklą“, – kalbėjo specialistė. 

Pasak jos, fizinis aktyvumas turi būti reguliarus, naudingas sveikatai ir lavinantis funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai. 

„Dėl to bandymas po pasy­vios savaitės per pusdienį su­kasti visą sodą tikrai nebus sveikatą stiprinanti veikla. Ta­čiau kad raumenyse at­sinau­jintų energetinės medžiagos ir pasišalintų jų skilimo pro­duktai, poilsis yra būtinas“, – pažymėjo gydytoja, pridurdama, jog mankštinantis labai svarbu kokybiškas poilsis tarp fizinio krūvio intervalų.  

Kai netreniruoji kūno – jį prarandi

Fizinis aktyvumas didina atsparumą stresui, mažina baimes, nerimą, gerina nuotaiką, bendrą savijautą, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, leidžia lengviau bendrauti, socia­lizuotis, pagreitina energijos gamybos procesus, mažina nuovargį, stiprina imuninę sistemą, didina raumenų jėgą bei ištvermę. Taip pat išlaikomas kaulų tvirtumas, mažėja susirgimo osteoporoze rizika, gerinama pusiausvyra, koordinacija, mažėja traumų, kaulų lūžių tikimybė, taip pat nutukimo, II tipo cukrinio diabeto, kardiologinių ligų ir vėžio rizika.

Gyd. R. Burzdžienė pa­brėžė, kad tempimo, jėgos ir aerobiniai pratimai 30–50 proc. sumažina tikimybę susirgti dau­geliu lėtinių ligų, stabdo uždegiminius procesus organizme. 

„Fizinis aktyvumas stimuliuo­ja galvos smegenų neuronų, ku­rie nyksta nuo per didelio streso, pertempimo, emocijų valdy­mo, atnaujinimą. Tai yra puiki ir pigi priemonė palaikyti psichinę bei fizinę sveikatą, gerą darbingumą, dėmesio koncent­raciją ir atsparumą stresui“, – akcentavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. 

Pasak jos, kai netreniruoji kū­no, prarandi labai daug – energiją, nuotaiką, anksčiau įgytas fizines ypatybes ir sveikatą. 

„Mūsų raumenys – labai svarbi kūno „biocheminės laboratorijos“ dalis. Jie gamina kūno ląstelėms aktyvuoti ir gydyti reikalingas medžiagas. Nenaudojant griaučių raumenų, jie atrofuojasi, mažėja galimybės gaminti tas naudingas medžiagas. Kai esame fiziškai pasyvūs, raumenų skaidulos apauga riebalais, o su jais prasideda uždegiminiai procesai, negrįžtamai ardantys raume­nų struktūras. Nenaudojant rau­menų, dauguma kūne vykstan­čių procesų lėtėja. Kūnas apsunksta, prastėja virškinimas, kvėpavimas, didėja nutu­ki­mo, širdies ir kraujagyslių li­gų, onkologinių susirgimų rizika. Iš­de­rina­ma tobula kaulų-raumenų sistemos biomechanika, didėja nugaros, sąnarių skausmų, įvai­rių traumų tikimybė“, – ga­­li­mas sveikatos problemas var­di­jo gydytoja. 

Pradėti gali kiekvienas

Norintiems eiti sveikesnio bei aktyvesnio gyvenimo būdo link, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja rekomendavo pradėti po truputį, bet sistemingai. 

„Nereikia pirmą dieną apsiavus sportinius batelius iškart bėgti. Tai nebus nei sveika, nei malonu. Iš pradžių užteks bent 15 min. ar pusvalandį ramiai pavaikščioti, po to kasdien vis po minutę kitą didinant trukmę ir tempą. Svarbiausia – pradėti nuo to, kas malonu, ir skatintų tai tęsti“, – aiškino ji, papildydama, jog, remiantis atliktais tyrimais, pajutus teigiamą pirmųjų treniruočių poveikį, žmogaus motyvacija būti fiziškai aktyviam pakyla.  

R. Burzdžienė patarė stengtis daugiau judėti pėsčiomis ar dviračiu, o važiuojant automobiliu ar visuomeniniu transportu, išlipti tolėliau nuo darbo. Lipti laiptais, o ne kilti liftu. Kalbant telefonu nesėdėti. Kas valandą darbe daryti pertraukas, per kurias lengvai prasimankštintume, prasivaikščiotume. 

Taip pat raginama su šeima ar draugais rinktis aktyvesnius laisvalaikio leidimo būdus – eiti į žygį, atrasti naujus pažintinius takus, kavines keisti piknikais gamtoje, kur galima atsinešti kamuolį, skraidančią lėkštę ar sugalvoti kitų aktyvių pramogų, kurios galimos ir vandens telkiniuose.  

„Neturint laiko sporto klubams, parsisiųskite patinkančio sporto programėlę, skirtą pradedantiesiems, ir pradėkite nors po kelias minutes sportuoti su ja. Siūlau išbandyti skirtingo tipo fizines veiklas, kol atrasite tikrai patinkančią. Gal esate tas, kuris įsimylės orientavimosi sportą, rakečių, kamuolių, dviračių, plaukimo, kovos menų, bėgimo ar dar kokią kitą sporto šaką. Bandykite ir tikrai atrasite savo judesio džiaugsmą, nesvarbu, kokio amžiaus esate“, – skatino specialistė. 

Atnaujinta Penktadienis, 28 liepos 2023 11:27