Padėkime sergančiajam demencija išlaikyti savarankiškumą

Demencija yra viena dažniausių vyresnių žmonių negalios priežasčių. Tai lėtinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kuris paveikia kasdienę žmogaus veiklą, buitinį, profesinį bei socialinį gyvenimą. Liga dažniausiai pastebi­ma atsiradus kognityvinių funkcijų – atminties, kalbos, dė­mesio, planavimo, sprendimų priėmimo ir kt. – sutriki­mams.

Centro poliklinikos gydytojos Eglės Ignatavičienės tei­gimu, demencijos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kuriuos eliminuojant galima sumažinti susirgimo riziką. 

Sunkiai pastebimi pirmieji požymiai

Nors kasmet pasaulyje užregistruojama kone 10 milijonų naujų atvejų, ši liga vystymosi pradžioje gana sunkiai pastebima.

„Kadangi demencija progresuoja lėtai, pats pacientas atsirandančiais sunkumais taip pat staiga nesiskundžia, nes jų tiesiog nejaučia. Vėlesnėse stadijose, kai sutrikimai ima trukdyti kasdienei veiklai, ligos požymiai labiau atkreipia dėmesį. Dažnai dar prieš formuojantis pastebimiems kog­nityviniams sutrikimams, gali prasidėti nuotaikos svyravimai, nemiga, atsiranda ne­saugumo ir neužtik­rin­tu­mo jausmas“, – pasakojo E. Ig­natavičienė.

Anot gydytojos, pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia nuo 60 metų, tačiau susirgti gali ir jaunesni asmenys. Specialistė pabrėžė, jog didesnė rizika kyla tiems, kurių šeimoje buvo demencijos atvejų, taip pat sergantieji cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis bei patyrę galvos smegenų traumų. 

„Greičiausiai pastebima, kai silpsta trumpalaikė atmintis, darosi sunku prisiminti nese­niai buvusius įvykius, datas, daiktų pavadinimus, pasimetama laike ir vietoje. Tampa sudėtinga planuoti ar spręsti prob­lemas, kurios anksčiau nekėlė sunkumų, pavyzdžiui, apmokant sąskaitas, nuvykstant į parduotuvę ar vairuojant. Žmo­gui, sergančiam demencija, darosi sudėtinga komunikuoti, reikšti mintis, pasireiškia nuotaikos svyravimai, kliedesiai, haliucinacijos, gali atsirasti elgesio sutrikimų. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra unikalus, demencijos simptomai ir būklės progresavimas varijuoja itin individualiai“, – kalbėjo medikė.

Artimųjų pastangos palaikant savarankiškumą

Demencijos sunkumo lygmenys skirstomi pagal simptomų stiprumą ir jų įtaką kasdieniam funkcionavimui. Nuo to taip pat priklauso sergančiojo savarankiškumas.

„Ligos pradžioje žmogus ga­li būti visiškai savarankiškas, tačiau pasitaiko atvejų, kai būk­lė kardinaliai pasikeičia per keletą mėnesių. Svarbu padėti sergančiajam prisitaikyti prie kintančios sveikatos būklės ir užtikrinti gyvenimą saugioje aplinkoje. Kuo ilgiau bus išlaikomas sergančio asmens savarankiškumas, tuo artimiesiems bus lengviau juo rūpintis. Būtina palaikyti fizinį ir protinį aktyvumą: reguliariai mankštintis, žaisti įvairius loginius žaidimus, pavyzdžiui, šachmatais, spręsti kryžiažodžius, galvosūkius, mintinai skaičiuoti, įsiminti pirkinių sąrašą ar mokytis užsienio kalbos. 

Nors kol kas neturime vaistų, kurie sustabdytų ligos prog­resavimą, tačiau yra skiriami preparatai, palengvinantys simptomus, padedantys ilgiau išlaikyti žmogaus adaptaciją. Labai svarbu kontroliuoti lėtines ligas, reguliariai atlikti tyrimus, stebėti būseną ir vartoti paskirtus medikamentus. 

Ankstyvose ligos stadijose daugelis sergančiųjų demencija gali gyventi gana įprastą gyvenimą, tačiau ligai progresuojant prireikia vis daugiau pagalbos kasdienėse užduotyse“, – dėstė gydytoja.

E. Ignatavičienė akcentavo, kad savarankiškumas neatsi­randa savaime. Turėtų būti sten­giamasi sergantįjį socializuoti, įtraukti į paprastas, kasdienes veiklas ir leisti jomis užsiimti.

„Padėkime žmogui susiorien­tuoti namuose, stenkimės išlaikyti rutiną, daryti sąrašus, kalendoriuje žymėti svarbius įvykius ir datas, planuoti veik­las, kurias žmogus mėgsta, ir daryti jas kasdien tuo pačiu metu. Prastėjant gebėjimams, privalu stengtis pritaikyti ap­linką, siekiant kuo ilgiau išlaikyti savarankiškumą – naudoti leng­vai apsivelkamus rūbus, batus, naudoti dušo kėdutę. Duokime užtektinai laiko užduotims atlikti, išlikime kant­rūs ir pagarbūs“, – patarė specialistė.

Būtina nepamiršti savęs

Gydytojos teigimu, kiekvienas ligos atvejis yra individualus ir žmonės ją išgyvena skirtingai bei susitvarko savitais būdais.

„Demencija sukelia nemažai sunkumų pacientui ir jo artimiesiems. Didelis iššūkis yra stebėti, kaip ligai progresuojant keičiasi artimo žmogaus asmenybė, kaip jis pamažu praranda gebėjimus, nebesugeba savimi pasirūpinti, nebeatpažįsta artimųjų. Gali kilti nerimas, nežinomybė, beviltiškumas, tad svarbu rūpinantis artimuoju, sergančiu demencija, nepamiršti pasirūpinti savimi ir savo poreikiais, nepervargti, stengtis artimo sergančio priežiūra su kuo nors pasidalinti, ieškoti pagalbos. Rasti laiko atstatyti savo jėgoms“, – sakė ji.

Rekomenduojama laiky­tis sveikos gyvensenos principų, koreguoti kraujospūdį bei gliukozės kiekį kraujyje, rūpintis savo kūnu ir protu, visavertiškai maitintis, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, stengtis lavinti atmintį, skaityti knygas ir mokytis naujų dalykų. Taip pat rūpintis ir emocine sveikata, stengtis neatsiriboti nuo žmonių, bendrauti. Šie dalykai taip pat turi didelę įtaką ir sumažina riziką sirgti demencija.

Pajutę ar pastebėję, kad artimajam pasireiškė demenci­jos simptomai, kreipkitės į medikus. Daugiau informacijos apie demenciją ir galimybes gauti pagalbą galima rasti čia: https://pagalbasau.lt/demencija/.