Kodėl mes rūkome?

Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. 

Apie tai, kas šitai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pa­vojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, ta­bako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direk­toriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas. 

Rūkyti pradeda paauglystėje

G. Belian teigimu, jaunimas pradeda rūkyti skatinamas smalsumo, noro eksperimentuoti, išbandyti ką nors naujo, pritapti prie bendraamžių. 

„Tabako pramonės kasmet išleidžia milijardus dolerių, kad sukurtų ir parduotų rek­lamas, kuriose rūkymas rodomas kaip įdomus, žavingas ir saugus. Nors tabako rek­lama Lietuvoje bei daugelyje Europos šalių yra uždrausta, tabako vartojimas vis dar rodomas vaizdo žaidimuose, internete ir televizijoje. Taip pat didžiulę įtaką daro filmai, kuriuose rodomi rūkantys žmonės. Tyrimai liudija, kad jauni­mas, matydamas tokius filmus, rūkyti pradeda dažniau“, – kal­bėjo NTAKD atstovė. 

Be to, naujus iššūkius visuomenės sveikatai kelia sparčiai išpopuliarėjusios naujovės, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gami­niai.

„Šie produktai naujus vartotojus, ypač jaunus, traukia įvairiais skoniais, išskirtiniu di­zai­nu bei prietaisų funkcijo­mis. Ga­mintojai šiuos produktus pristato kaip „saugesnę alternatyvą“ įprastiems tabako ga­mi­niams ar priemonę, galinčią pa­dėti mesti rūkyti. Tačiau būtina suprasti, jog bet koks rūkymas yra žalingas ir jokie alternatyvūs nikotino pro­duktai nė­ra patvirtinti kaip sveikesnės ar veiksmingos priemonės. Dėl to norintieji mesti rūkyti turėtų visiškai at­si­­sakyti rūkymo, o ne ieškoti „svei­­­kesnių“ alternatyvų“. 

Simptomai išsivysto į mirtinas ligas

Rūkomo tabako dūmuose, be nikotino, dar yra iki 400 įvairių kitų medžiagų, tokių kaip dervos ar anglies monoksidas, kurios yra itin kenksmingos sveikatai. 

„Pradėjus rūkyti, iškart pajuntama daugybė šalutinių po­veikių – jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai: pakilęs kraujo spaudimas, galvos skaus­mas ir svaigimas, nemiga, nerimas, drebulys, nuovargis, burnos ir gerklės gleivinės sudir­ginimas, krūtinės skausmas ir spaudimas, sausas kosulys, pa­sunkėjęs kvėpavimas, per­ša­li­mo simptomai, raumenų bei sąnarių skausmas, sutrikęs virškini­mas, išsausėjusi oda ir daug kitų neigiamų reiškinių. Taip pat rūkymas silpnina uoslę bei skonio pojūtį, blogina klausą, greitina senėjimą: trupa dantys, pagelsta oda“, – vardijo G. Belian. 

Jos teigimu, jaunam žmogui priklausomybė nuo nikotino iš­sivysto greičiau nei suaugusia­jam – tai gali įvykti per kelias savaites, net tada, kai surūkomos vos kelios cigaretės per dieną. 

„Rūkymas yra vienas iš pag­rindinių daugelio plaučių li­gų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Be to, ilgalaikis rūkymas gali lemti ir kitų vėžio rūšių, pavyzdžiui, gerklų, skrandžio ar kepenų, išsivystymą. Su cigaretės dūmais į organizmą patekęs nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus, dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Ištirta, kad rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas“, – teigė specialistė.

„Sveikesnių“ alternatyvų nėra

Kone pagrindiniai mitai, susiję su elektroninių cigarečių rūkymu, – neva tai nekelia pavojaus sveikatai, nesukelia priklausomybės. NTAKD atstovė pabrėžė, jog dažniausiai e-cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o jose nurodytas sintetinio nikotino kiekis neatitinka tik­rojo nikotino kiekio.

Neretai tikima, kad rūkymas mažina stresą ir padeda pasijusti ramiam bei atsipalaidavusiam. Bet iš tiesų tabako komponentai ne atpalaiduoja, o slopina svarbiausias cent­rinės nervų sistemos sritis, dėl priklausomybės nuo nikotino žmogus palaipsniui be cigaretės nebegali atsipalaiduoti. 

„Susidaro užburtas ratas: streso atsiradimas ir jo įveikimas tampa priklausomas nuo rūkymo. Be to, nikotinas palaipsniui blokuoja smegenų ląstelėse esančius mediatorius bei sumažina galimybę patirti malonumą“, – akcentavo G. Belian. 

Ji pažymėjo, kad neegzistuoja „lengvesnis“ rūkymas ir visi rūkymo būdai yra žalingi. 

„Lengvos“ cigaretės yra tokios pat pavojingos, kaip ir bet kokios kitos. Rūkant „leng­ves­­nes“, įtraukiama daugiau dū­mų. Taip pat žalingas yra ir nepastovus rūkymas – surūkant nuo vienos iki keturių cigarečių per dieną, gresia didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu ar širdies liga nei nerūkančiajam“, – aiškino NTAKD direktoriaus pavaduotoja. 

Pasyvus rūkymas – per mažai įvertina grėsmė 

Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru vadinamas pasyviu rūkymu. Švedijos Na­cio­nalinės sveikatos ir gerovės tarybos finansuotas tyrimas atskleidė, jog pasaulyje pasyvus rūkymas kasmet nusineša 603 tūkst. nerūkančiųjų gyvybių.

Pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką, 20–30 proc. – plaučių ligų riziką: sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Taip pat 40–60 proc. išauga galimybė susirgti astma. 

Ūmus pasyvaus rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais bei kitais simptomais.

„Geriausias būdas išvengti pasyvaus rūkymo – visiškas metimas rūkyti. Tačiau tai gali būti labai sunku, ne visiems pavyksta iš pirmo karto. Todėl, norint išvengti kitų asmenų pasyvaus rūkymo, svarbu stengtis nerūkyti ten, kur yra žmonių, ypač vaikų bei nėščiųjų, taip pat transporto priemonėse, uždarose patalpose, kavinėse“, – ragino G. Belian. 

Kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis užsibrėžto tikslo link. Interneto puslapyje www.nerukysiu.lt pateikiama informacija bei patarimai, priklausomai nuo to, kuriame

metimo rūkyti etape esate – iki svarstymo, pasirengimo, veiksmų, palaikymo, pokyčių įtvirtinimo ar atkryčio.

Daugiau informacijos apie rūkymą, jo žalą sveikatai bei patarimus metantiems rasite NTAKD interneto puslapyje www.nerukysiu.lt.