Narkotikai: greitai įtraukia – sunkiai paleidžia

Remiantis 2020 m. duomenimis, Europos Sąjungoje bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maž­daug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalba­ma apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių ne­ge­ba įvertinti kylančios rizikos sveikatai.

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klai­pėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų žalą ir pa­brė­žia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo ko­­kybei – tiek žmogaus fizinei bei emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.

Medžiagų poveikis – individualiai stiprus

Gydytojos psichiatrės dr. A. Le­leikienės teigimu, psichiką veikiančių medžiagų poveikis kiekvienam žmogui yra individualus, todėl įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai, tačiau visos narkotinės, psichotropinės ir kitos psichoaktyviosios medžiagos žaloja žmogaus centrinę nervų sistemą.

„Psichiką veikiančios me­džia­­gos trikdo neuronų­ per­duo­da­mą informaciją. Neu­romedia­to­riai reguliuoja tokias organizmo funkcijas, kaip, pavyzdžiui, kvėpavimas, miegas, širdies ritmas, nerimas, skausmas, taip pat yra atsakingi už žmogaus nuotaiką ir dėmesio sutelkimą. Geriausiai atpažįstami neuromediatoriai yra endorfinas, dopaminas ir serotoninas. Kai centrinė nervų sistema ne­be­gauna psichiką veikiančių­ medžiagų, stinga reikiamo kie­kio­ mediatorių, dėl to išryškėja abstinencijos simptomai, atsiranda psichologinė bei fizinė priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo“, – kalbėjo ekspertė.

Narkotikai tapo netinkamu būdu įtampai mažinti

Šiaurės Lietuvoje užaugusi­ 29-erių Kotryna pasakoja, kad marihuanos pirmąkart pavartojo būdama 22-ejų.

„Turėjau gerai apmokamą darbą, studijavau viename iš ge­riausiai vertinamų šalies universitetų, lankiau paskaitas, seminarus ir rašiau baigiamąjį darbą. Buvau ir vis dar esu per­fekcionistė, todėl negalėjau sau leisti padaryti „bet kaip“. Mie­godavau po kelias valandas per parą, mažai valgydavau, gy­venau nuolatinėje įtampoje ir bėgime. Visame šiame chaose siekiau pabėgti nuo mane supančių atsakomybių bei pritapti naujų draugų kompanijose – tai tapo pagrindine priežastimi, kodėl pabandžiau marihua­nos“, – pasakojo Kotryna.

Prisimindama pusmetį besitęsusį sunkų laikotarpį mergina sako, jog narkotikai buvo jos aplinkos dalis: „Tuomet turėjau vieną draugų kompaniją, kurios nė vienas susitikimas neapsieidavo be psichotropinių medžiagų. Netrukus supratau, kad tokio laisvalaikio aš nenoriu, nes tai gadina mano sveikatą ir gyvenimo kokybę“.

Laikotarpį prisimena su šiurpuliu

Paklausta, ar priklausomybė nuo narkotinių medžiagų atsiranda jau po pirmojo karto, RPLC specialistė atsakė, jog su tam tikromis medžiagomis, pavyzdžiui, heroinu, taip gali bū­ti.

„Priklausomybę išduoda išliekantis noras vėl vartoti medžiagą, augantis vartojimo intensyvumas, didėjančios dozės ir didžiulė emocijų kaita bei jų nepastovumas“, – pažymėjo A. Le­lei­kienė. 

„Negalėčiau sakyti, jog buvau­ priklausoma, tačiau negalėčiau to ir paneigti. Maždaug pusmetį nereguliariai rūkiau marihuaną porąkart per savaitę, dažniausiai savaitgaliais. Grįždama mi­n­timis į tuos laikus, prisimenu­ juos su šiurpuliu. Paskutinis stu­dijų pusmetis buvo itin sunkus, reikėjo priimti daugybę skirtingų ir svarbių sprendimų, kurie nuvedė mane iki čia, kur esu šiandien. Be galo džiaugiuosi,­ kad pasakiau sau „gana“ – griež­tai atsisakiau bet kokių psichotropinių medžiagų vartojimo, rūkymo, alkoholio, pakeičiau sa­vo draugų ratą, susikoncentravau į asmeninius tikslus, karjerą,­ svajonių siekimą“, – atvirai sa­vo asmenine patirtimi dalijosi Kotryna. 

Neieškantys pagalbos atsiriboja

Psichiatrė dr. A. Leleikienė įsitikinusi, jog narkotinių medžiagų vartojimo padariniai gali bū­ti įvairūs, apimantys fizinę ir emocinę sveikatą, darbinę veiklą, socialinį funkcionavimą.

„Priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų asme­nys dažnai atsiriboja nuo aplinkinių, nu­s­to­ja domėtis įprastine veikla, sutrinka jų miegas, atsiranda­ santykių šeimoje problemų,­ finansinių sunkumų. Priklauso­miems asmenims neretai pasireiškia depresinė simptomatika, nuovargis, valgymo sutrikimai“, – aiškino specialistė.

Ji pabrėžė, kad priklausomybė yra išgydoma. Svarbu suprasti, jog kelias to link yra ilgas,  tačiau viskas įveikiama, kai norintis išgyti žmogus to tikrai siekia ir yra užsispyręs. 

Daugiau aktualios bei patikimos informacijos apie priklausomybes, profesionalios pagalbos galimybes šalyje ir kitus aktualius klausimus galite rasti na­cionalinėje psichikos sveikatos svetainėje https://pagalbasau.lt.

Norint gauti emocinės ir psichologinės pagalbos patariama­ kreiptis į Respublikinio priklau­somybės ligų centro filialus,­ emocinės paramos tarnybas­ (parama telefonu ar susi­raši­nė­jimu internetu). Taip pat visą parą veikia nemokama pa­galba telefonu: jaunimui – Jau­nimo linija (8-800 28 888), suaugusiems – Vilties linija (116 123). Esant ūmiai būklei, kai gre­sia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.