Kraujotakos sistemos ligos: kaip apsisaugoti?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos su­trikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje. 

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuo­ja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, ka­da būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuo­laikinės technologijos.   

 Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai? 

Pasak prof. O. Dobilienės, pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti yra aukštas kraujospūdis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tarša, nutukimas, rūkymas, inkstų ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas.

„Yra keletas modifikuoja­mų širdies ir kraujagyslių li­gų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti, pavyzdžiui, elgsenos veiksniai: rūkymas, ne­pakankamas fizinis aktyvu­mas, nesaikingas alkoholio bei didelis valgomo­sios druskos

vartojimas; metaboliniai veiks­niai: nere­gu­liuojamas ir per aukštas krau­jospūdis, didelis gliukozės kiekis, nutukimas, didelis „blo­gojo“ – mažo tankio lipopro­teinų (MTL) – cholesterolio kiekis bei cukrinis diabetas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai: oro tarša, triukšmas“, – kal­bėjo spe­cialistė. 

Rekomendacijos rizikoms valdyti

O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: „Jų galima išvengti arba juos kont­roliuoti, keičiant gyvenseną, mitybą, reguliariai mankštinantis, metus rūkyti, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje“.

Profesorė pažymėjo, kad sveiką mitybą turėtų sudaryti įvairūs neperdirbti ir švieži maisto produktai, įskaitant daug vaisių bei daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir produktų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reikėtų nevartoti perdirbtų maisto produktų ir gerti daug vandens. 

Taip pat rekomenduojama bū­ti fiziškai aktyviam.

„Su­au­gusieji (18–65 m.) ir senjorai (65 m. ir vyresni) turėtų stengtis kiekvieną savaitę bent 150 min. užsiimti vidutinio intensyvumo arba bent 75 min. didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai bei paaug­liai kasdien turėtų užsiimti ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla“, – patarė profesorė.

Be to, O. Dobilienė akcentavo, jog kraujo spaudimui kont­roliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai turi būti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo režimo ir žinant, kokių tikslų siekiama.

Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos

Profesorė perspėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra įvairios, todėl jų simptomai taip pat gali skirtis. Kuomet krūtinės angina (sindromas, atsirandantis dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo maisto medžiagomis bei deguonimi) pasireiškia klasikiniais požymiais – diagnozuoti nesunku.

„Tai yra, kai krūtinės angina pasireiškia spaudimu, maudimu, buku skausmu už krūtinkaulio ar kairėje krūtinės ląstos pusėje, galinčiu plisti į kairę ranką vidine jos dalimi, į petį, kaklą. Tokie skausmai, provokuojami fizinio krūvio ar streso, trunka iki 10–15 min., praeina nutraukus fizinį krūvį. Ilgiau užsitęsęs skausmas su prakaito pylimu, dusuliu ar bendru silpnumu gali rodyti besivystantį miokardo infarktą. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pabrėžė O. Dobilienė, pridurdama, jog, sulaukus tam tikro amžiaus, reikėtų tikrintis reguliariai. 

Pasak jos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos prog­rama, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 m., padeda nustatyti asmenis, kuriems yra padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tai šiuos žmones skatina imtis gyvensenos pokyčių, nustačius sveikatos sutrikimus, gali būti taikomas medikamentinis gydymas: „Būtina profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurie turi nepalankų genetinį polinkį – kai tarp pirmos eilės giminaičių buvo jaunesnių kaip 65 m. moterų ir jaunesnių kaip 55 m. vyrų, sirgusių išemine širdies liga, miokardo infarktu, ar buvo staiga mirusiųjų“.

Inovatyvios technologijos gelbsti 

O. Dobilienė teigė, kad šiais laikais kraujotakos sistemų tyrime ir gydyme svarbų vaidmenį atlieka inovatyvios technologijos. Anot jos, išmanieji laik­rodžiai, telefonai, elektrokardiogramos registracijos prietaisai padeda vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos parametrus – pulsą ir jo dažnį, širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdį, kraujo įsotinimą deguonimi. 

„Pacientai gali vertinti savo pulso dažnį sportuodami ar užsiimdami kita fizine veikla, identifikuoti širdies ritmo sutrikimus tardamiesi su gydytojais, užtikrinti kraujo spaudimo kontrolę. Ateityje tikimasi, jog tokiu būdu galėsime stebėti ir kraujo paramet­rus, kuriais galima monitoruoti širdies nepakankamumą, įvertinti miokardo infarkto vystymosi riziką“, – sakė profesorė. 

Žemaitijoje gyvenantis pensininkas Vytas pasidalijo patirtimi, kaip susidraugavo su išmaniosiomis technologijo­mis: „Anūkai man padovano­jo išmanųjį laikrodį vien dėl to, kad galėčiau visuomet sekti savo kraujospūdį. Iš pradžių galvojau, jog tai pinigų švaistymas, nebuvau pratęs visuomet nešioti laikrodžio“.

Senolis prisipažino, kad jau ilgą laiką vargino problemos dėl kraujospūdžio, todėl gydytojų nurodymu turėjo dažnai jį tikrinti, o rodiklius užsirašyti. Laikrodis, anot jo, tai palengvino – dabar viskas vyksta daug greičiau ir paprasčiau.