Negalią turintiems senjorams – daugiau galimybių būti aktyviems

Sulaukus pensinio amžiaus, neretai žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus univer­siteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Spe­cialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bend­ruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu. 

Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trik­džių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės sky­riaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgalių senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės bei psichosocialinės būklės gerinimo pa­galba. 

Kreipiasi vis daugiau senjorų  

Pasak E. Gvergždienės, socia­linių paslaugų poreikis kiek­vienam asmeniui vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo savarankiškumą. 

„Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, nes jos yra mokamos. Mo­kė­jimas už socialines paslaugas priklauso nuo asmens pajamų. Paslaugos yra nemokamos tiems, kurių pajamos neviršija 314 eurų“, – kalbėjo ji, pridurdama, jog kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos. 

Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, jog vis daugiau senjorų bei jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų prasmingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų – pagalbos na­muose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga“. 

Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Mat tada buvusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsi­spren­dimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuose.

„Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję senjoro abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet žmogus turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji. 

Stiprina fizinę sveikatą

KSPC atstovės teigimu, paslaugas dienos centre gaunantis asmuo kasdien dalyvauja grupės užsiėmimuose su ergoterapeutu, kur atliekama ryto mankšta.

„Esant geram orui, mankšta vyksta parkuose ar kitose atvirose erdvėse“, – pridūrė ji.  

Atsižvelgiant į sveikatos būk­lę, vyksta individualūs fiziniai užsiėmimai senjorams: suteikiama galimybė minti dviratį, koordinacijai stiprinti naudojamas pusiausvyros lavinimo treniruoklis, rankų ir kojų treniruokliai. 

Individualiems užsiėmimams pasitelkiami kamuoliukai, masažiniai voleliai, ergoterapinė masė, ratukai smulkiajai motorikai ir plaštakų pojūčių jautrumui gerinti. Šviesos terapijai naudojama „Bioptron“ lempa, skirta žaizdoms, randams gydyti, potrauminėms būklėms gerinti, skausmui malšinti. 

„Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo fizines galimybes randame jam tinkamus, patogius bei priimtinus fizinės sveikatos gerinimo būdus“, – teigė E. Gvergždienė.

Akcentuojama psichosocialinė gerovė

Nuo fizinės sveikatos stiprinimo neatsiejama ir psichosocialinė sveikata. E. Gvergždienė pažymėjo, kad paslaugų gavėjas dienos centre turi galimybę gauti psichologo individualių ar grupinių konsultacijų. Be to, yra taikomos įvairios atsipalaidavimo technikos, mandalų spalvinimas, aromaterapijos bei kiti užsiėmimai. 

„Organizuojamos užimtumo specialisto veiklos per stalo žaidimus, kryžiažodžių sprendimą, protmūšius skatina senjorus aktyviai leisti laiką. Mėgsta­miausia senjorų pramoga – išvykos į gamtą, muziejus, kiną ar parodą. Bendravimas ir bend­rų veiklų atradimas, nauji poty­riai jiems suteikia didelį džiaugs­mą“, – įsitikinusi specialistė.

Kur gauti daugiau informacijos?

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialinių paslaugų, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. 

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos neįgaliojo namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse. 

Pagal socialinio darbuotojo nustatytus žmogaus su negalia ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos bei teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos. 

Daugiau apie neįgalių senjorų fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimą, kompensacijos dydžius bei kitos aktualios informacijos galima rasti Sveikatos apsaugos bei SADM interneto svetainėse www.sam.lt, www.socmin.lt.