Ar galime išvengti traumų?

   Dažniausiai traumas patiria vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Vaikai – šiltuoju metų laiku, vyresnieji – šaltuoju, kai slidu.  

Kaip išvengti ir tinkamai pasirūpinti vaikų traumomis, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sa­pagovaitė. 

Kodėl fizinis aktyvumas yra būtinas vyresnio amžiaus žmonėms, kalba VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro 1-o stacionarinės rea­bilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Kesienė.

Pagrindiniai traumų sukėlėjai – paspirtukai 

Pasak I. Sapagovaitės, traumų pikas prasideda pavasa­rį ir tęsiasi iki spalio pabaigos, priklausomai nuo to, kiek trunka šiltų orų metas. Pag­rin­dinės vaikų traumų priežastys – dviračiai, riedučiai, riedlentės, paspirtukai, batutai, treniruotės ar pavieniai žaidimai.

„Elektriniai ir paprasti pa­spirtukai, dviračiai – dažniau­si vasaros traumų sukėlėjai. Važiuojantiems nedideliu grei­čiu ir nukritusiems dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Jei važiuojama greitai, lekiama nuo kalno ar susiduriama su kitu transportu ar eismo dalyviu, traumos būna rimtesnės – rankų ir kojų kaulų lūžiai bei sunkios galvos traumos, sąmonės netekimas“, – kalbėjo specialistė.

Jos teigimu, norintieji apsi­saugoti turėtų dėvėti šalmus, rankų ir kojų apsaugas. Tai­syklių nepaisymas vaikams dažnai baigiasi priėmimo sky­riuje: „Privalu žinoti, nuo kokio amžiaus, kur, kaip ir kokiu greičiu galima važiuoti elektriniu paspirtuku ar kita priemone. Itin svarbus ir tėvų vaidmuo – jie turėtų nuolatos vaikui priminti, kaip dera elgtis gatvėje.“

Nelaimei užtenka vos kelių sekundžių

Vasaros metu didelę riziką kelia neatsargus elgesys laužavietėse, kepsninių lietimas ir maudymasis. 

„Neleiskite vaikams laksty­ti po „atvėsusios“ laužavietės pelenus, nes žarijos labai ilgai rusena ir paviršius gali atrodyti jau užgesęs, bet iš tikrųjų viduje jos vis dar karštos. Be to, reiktų itin atsargiai elgtis su karštomis kepsninėmis, šašlykų iešmais, degiu skysčiu, nes galima nusideginti plaštakas. Vaikų oda yra plonesnė ir jaut­resnė, todėl nudegimui pakanka vos kelių sekundžių. Padų ir plaštakų nudegimas yra labai skausmingas, ilgai gyja. Dažnai lieka ne tik randų, bet ir daugybė problemų ateityje“, – sakė I. Sapagovaitė. 

Taip pat ji atkreipė dėmesį į šokinėjimus į vandenį, maudymąsi nežinomose vietose: „Dažnai nutraukiamos ar pažeidžiamos sausgyslės, lūžta stuburas, perduriamos kojos ant dugno esančių šakų, stik­lų ar gelžgalių. Tose vietose, kur yra sunkiai prieinamas krantas, neparuošta poilsiavietė, yra didžiulė rizika labai sunkiai susižaloti“.

Pirmi veiksmai, nutikus nelaimei

Atsitikus lengvai ar sunkiai traumai, būtina laikytis kelių pagrindinių principų teikiant pagalbą. 

Visų pirma, vaikui reikia duoti vaistų nuo skausmo – ibupro­feno ar paracetamolio.

Tuomet įpjautą, nudegusią, su­muštą, sulaužytą ar kitaip sužalotą vietą reikia šaldyti – taip sumažinamas kraujavimas, skausmas, tinimas. 

Trečia – visoms traumoms, iš­skyrus nudegimą, tinka imobilizacija. 

„Jeigu yra pažeista galūnė ir aiškiai matote, kad ji deformuota, pavyzdžiui, nusisukusi į kitą pusę, patariama ją palikti toje padėtyje. Jei yra galimybė, reikėtų vaiką paguldyti ant kieto horizontalaus paviršiaus ar kitaip imobilizuoti ir nejudinant laukti greitosios medicinos pagalbos ar patiems vežti į medicinos įstaigą“, – patarė specialistė. 

Rimtesnių traumų atvejais, pavyzdžiui, nutikus automobilio avarijai, iškritus iš aukšto medžio ir gulint be sąmonės ar negalint atsikelti, vaiko negalima judinti. 

„Galimi sunkūs sužalojimai, todėl kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir apklokite vaiką, kad jis nesušaltų. Stenkitės nejudinti jo kaklo ir nugaros“, – pabrėžė I. Sapagovaitė. 

Jei nutikus traumai vargina stiprus, po vaistų nepraeinantis skausmas, besitęsiantis nesustabdomas kraujavimas, galūnės deformacija, sąmonės ne­tekimas, alerginė reakcija, skendimas, didelės energijos trauma, nudegimas ar elektros trauma, nedelsdami kreipkitės pagalbos.

Vyresnių žmonių traumos – sunkesnės

Anot J. Kesienės, vyresnio amžiaus asmenys dėl lėtinių ligų, regėjimo,  pusiausvyros,  pažinimo, psichikos, judrumo sutrikimų traumas patiria dažniau negu jaunesni. 

„Didžioji dalis jų patiria griuvus. Lauke griūvama dažnai, kai žiemą yra slidu ar palijus, kai yra nelygios šaligatvių plytelės, ėjimo zonoje yra duobučių ar kliūčių. Namuose griuvimų rizika didesnė vonioje – kur slidu, bet gali tai nutikti ir keliantis iš lovos, persikeliant į vežimėlį, užkliuvus kojai už kilimo, slenksčio ar baldų, ypač, kai patalpose tamsu ar prieblanda, pavyzdžiui, naktį einant į tualetą“, – kalbėjo specialistė. 

Dėl osteoporozės ir kitų sveikatos sutrikimų vyresnio amžiaus žmonių traumos paprastai yra sunkesnės, po jų ilgiau sveikstama, jos dažniau sukelia mirtinas komplikacijas. 

Kaip apsisaugoti?

J. Kesienė pažymėjo, kad, norint sumažinti traumų riziką, būtina pasirūpinti saugia aplinka: „Svarbu geras apšvietimas, lygus paviršius, kuriuo einama, kliūčių nebuvimas. Esant pusiausvyros ir judėjimo sutrikimams ar galvos svaigimui, svarbus pagalbinių priemonių naudojimas – lazdelės ar vaikštynės, turėklai, prisilaikymo rankenos, vonios suoliukas ir kt.“. 

Pasak jos, griuvimų riziką sumažina tinkama avalynė ir drabužiai, pavyzdžiui, žemakulnė, plačiu, neslystančiu padu avalynė, ne per ilgos kelnės. 

Svarbus tinkamas vaistų vartojimas: normalaus arterinio kraujospūdžio palaikymas, esant cukriniam diabetui, tinkama glikemijos kontrolė, tinka­mas vartojamų vaistų režimo laikymasis ir jų poveikio žinoji­mas, pavyzdžiui, sergant Par­kin­sono liga. 

Taip pat ji atkreipė dėmesį į tinkamą mitybą, skysčių vartojimą ir fizinį aktyvumą. 

„Fizinės organizmo savybės, tuo pačiu ir raumenų jėga senstant nuolat mažėja ir šis procesas pagreitėja po 50–60 metų, o tai dažnai padidina griuvimo pavojų. Fizinių savybių palaikymas įvairiomis fizinio aktyvumo formomis yra svarbus ne tik griuvimų profi­laktikai, bet ir laimingam ir sėk­mingam senėjimui“, – pridūrė ji. 

Fizinio aktyvumo nauda 

Anot J. Kesienės, svarbiausia griuvimo prevencijai yra pusiausvyros, koordinacijos lavinimas bei raumenų jėgos treniravimas. Pratimus tikslingiausiai gali parinkti kineziterapeutas. 

„Kojų raumenims stiprinti tinka įvairūs pritūpimai, įtūpstai, atsistojimas nuo ir atsisėdimas ant kėdės, žingsniavimas aukščiau keliant ko­jas, kūno svorio perkėlimas nuo vienos kojos ant kitos, pratimai sėdint bei gulint su gu­momis ar kamuoliuku. Pu­siausvyrai lavinti tinka siekimo įvairiomis kryptimis pratimai sėdint ar stovint, stovėjimas suglaudus kojas ar koja prieš koją, stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas įvairiu greičiu su pasisukimais, krypties keitimu ar ėjimas su kliūtimis“, – kalbėjo ji. 

Tiek raumenų jėgai, tiek pusiausvyrai lavinti tinka įvairūs šokiai, „Tai-či“ mankšta ir kiti grupiniai užsiėmimai, kuriuose asmenys ne tik yra fiziškai aktyvūs, bet ir bendrauja, didėja jų motyvacija, pasitikėji­mas, patiriamos pozityvios emo­cijos.