Turiu fizinę negalią: kaip stiprinti savo sveikatą?

Pastebima, kad, vertindami savo sveikatą, žmonės neretai kalba tik apie fizinę būklę ir pamiršta psichologinę savijautą bei psichinės ir fizinės sveikatos ryšį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip bendrą fizinę, psichinę ir emocinę gerovę.

„Reguliaraus fizinio aktyvumo palaikymas skatina ak­tyvesnę smegenų veiklą, gerina protinę ir emocinę bū­seną, taip pat širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ir griaučių-raumenų sistemą“, – teigia ergoterapeutė, kineziterapeutė Monika Šaulytė. 

Fizinės sveikatos problemos gali padi­dinti psichinės sveikatos sutrikimų riziką, todėl kuo žmo­gus vyresnis, tuo svarbesnė yra jo psichinė būklė.

Senjorai jaučia socialinę atskirtį

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė akcentuoja: svarbu stiprinti vi­sų amžiaus grupių psichologinę savijautą, nes skirtingi amžiaus etapai yra veikiami skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės dažnai susiduria su šeimos, finansiniais ar profesiniais įsipareigojimais, o vyresnieji siekia gauti paramą dėl patiriamo vienišumo jaus­mo.

„Asmens mintys tiesiogiai veikia jo gyvenimo kokybę ir socialinį aktyvumą. Stiprinant psichikos sveikatą, galima sumažinti depresijos, nerimo ir kitų sutrikimų riziką. Neretai ji padidėja dėl socialinės izoliacijos, fizinės sveikatos silpnumo ir kitų vyresniame amžiuje kylančių sveikatos problemų.

Dalis senjorų susiduria su tokiais socialiniais iššūkiais, kaip, pavyzdžiui, retas ar retėjantis bendravimas su šeima ir artimaisiais, netektys, ribotos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Dėl to jaučiama socialinė atskirtis, vienišu­mas“, – kalba Psichikos sveikatos cent­ro specialistė.

Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (PSDF IS) duomeni­mis, didžioji dalis 65 metų ir vyresnių asmenų serga demencija ir patiria nerimo sutrikimus. Praėjusiais metais 98,9 proc. senjorų susidūrė su miego, o 71,9 proc. – su nuotaikos sutrikimais, įskaitant depresiją.

Padeda išlaikyti bendrą kūno stabilumą

Remiantis PSO, esant pastoviam fiziniam aktyvumui, smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, dėl kurių gerėja asmens savijauta ir miego kokybė. Reguliarus fizinis aktyvumas apsaugo nuo tam tikrų neužkrečiamųjų ligų, tokių kaip širdies ligos, nutukimas, diabetas ir kai kurios vėžio formos.

Anot ergoterapeutės, kineziterapeutės M. Šaulytės, vyresniems asmenims būtina užtikrinti fizinį aktyvumą ir dėl kritimų prevencijos. Greta pasitaikančių sveikatos problemų gali pasireikšti koordinaci­jos bei pusiausvyros sutrikimų, galvos svaigimas, silpnumas, to­dėl būtina užtikrinti nuo­la­tinį judėjimą, kuris padeda išlaikyti bendrą kūno stabilumą.

„Įsivertinkite savo fizinę būk­lę: būdami saugioje aplinkoje, pastovėkite ant vienos kojos, pabandykite užsimerkti. Jaučiantis stabiliai, saugų atstu­mą

eikite užsimerkę. Atlikite leng­vus jėgos pratimus, kurie yra svarbūs kaulų tankiui“, – būdais, kaip būti fiziškai aktyviems, dalijasi M. Šaulytė.

Mėgstantiems vaikščioti ji rekomenduoja kiekvieną dieną stengtis eiti vis aktyviau, intensyvesniu žingsiu nueiti il­gesnį ar trumpesnį atstumą stebint savo savijautą. Jaučian­tis gerai, krūvį galima padidinti.

„Kartais žmonės nežino, kokius pratimus atlikti ar neturi tam motyvacijos. Tuomet skatiname aktyvesne fizine veikla užsiimti buityje. Pavyzdžiui, dideliais mostais ar greitesniu tempu nuvalyti dulkes nuo spintelės“, – kalba kineziterapeutė.

Ergoterapeutė pažymi, jog visus pratimus reikėtų atlikti iki skausmo ribos. Raginama saugiai judėti savo komforto zonoje, siekiant palaikyti fizinį aktyvumą, tačiau nepabloginti situacijos.

Pagalba teikiama nemokamai

Pirmoji psichologinės pagalbos stotelė senjorui arba ne­įgaliam žmogui turėtų būti artimųjų prieglobstis. Anot S. Ben­džiūtės, buvimas socialiniame rate su šeimos nariais, bend­ravimas, jautimasis bendruomenės, komandos dalimi yra trūkstama senjorų sveikatos dalis. Mažėjant artimųjų ratui, gali kilti socialinė izoliacija ar suprastėti sveikatos būklė.

„Nuvykus į savo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytojas informuos, kokiam psichikos sveikatos centrui esate priskirtas – ten jums bus suteikiama parama.

Nenustebkite, jei gydytojas rekomenduos ar nukreips pas psichologą ar socialinį darbuotoją. Senjorai ir neįgalūs asmenys raginami kreiptis į dienos, socialinių paslaugų bei užimtumo centrus, kur taip pat teikiama psichologinė pagalba“, – pasinaudoti galimybėmis, išlaikyti socialinį kontaktą skatina vyriausioji psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė.

Psichikos centro atstovė S. Ben­džiūtė primena ir apie kiekvienoje savivaldybėje veikiančius visuomenės sveikatos biurus, kuriuose teikiamos nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos.

„Svarbu stengtis būti aktyviems net ir kasdienėse veiklose, visuomet stebėti savo savijautą, būti kiek įmanoma saugesnėje aplinkoje ir, žinoma, nepersistengti. O jaučiant diskomfortą, esant konkretiems skausmams ar kitiems nusi­skundimams, nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako ergoterapeutė, kineziterapeutė M. Šaulytė.

Visuomenės sveikatos biuruose taip pat vykdomi nemokami fiziniai užsiėmimai senjorams ir mažiau aktyviems asmenims. Biurų sąrašą ir kitą informaciją galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje.

Padeda jaustis reikalingais

Higienos instituto specialistė pabrėžia, kad nuomonė, jog vienintelis būdas gauti pagalbos – apsilankyti psichologo ar psichiatro kabinete, yra klai­dinga. Yra daug kitų pagalbos bū­dų ir vietų, tačiau tai ne visi žino.

„Senjorų ir neįgaliųjų dienos centrai suteikia galimybę tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek asmenims, turintiems negalią, susipažinti su bendraminčiais, kartu dalyvauti grupinėse veik­lose ir užmegzti draugystes. 

Lietuvoje taip pat veikia trečiojo amžiaus universitetai, ku­riuose vyresnio amžiaus žmonės gali ne tik tęsti mokymąsi, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, bet ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tai yra būtina, siekiant stiprinti emocinę gerovę ir bendruomeniškumo jausmą“, – kalba S. Bendžiūtė.

Vyresnio amžiaus žmonės, ieš­kantys pagalbos, raginami kreip­tis į savo pirminės asmens svei­katos priežiūros įstaigos psichi­kos sveikatos centrą, kur gali gauti skubią pagalbą ir 10 nemokamų psichologo konsulta­cijų. Taip pat veikia nemokama emocinės pagalbos linija „Si­dabrinė linija“, specialiai sukurta vyresnio amžiaus žmonėms“, – pasakoja S. Bendžiūtė.

Specialistė priduria: pagal­bos linija ne tik suteikia emocinę paramą, bet ir priima sen­jorus savanoriauti joje. Da­ly­­vavimas savanoriškoje veik­loje gali padėti padidinti savivertę, suteikti prasmės jausmą ir pagerinti bend­rą psichologinę, kartu ir fizinę būk­lę. Padėdami kitiems, senjorai gali jaustis naudingi, reikalingi ir sveiki.