Ką reikia žinoti, kviečiant greitąją medicinos pagalbą

Vasara – atostogų metas. Deja, būna atvejų, kai džiugią jų nuotaiką apkartina ūmios ligos ar įvykiai, sukeliantys kritinę sveikatos būklę. O tada be greitosios medicinos pagalbos neišsiversi.  Valstybinė ligonių kasa (VLK) atkreipia dėmesį į tai, jog greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Primename kelias taisykles, būtinas žinoti kviečiant greitąją.

Pirmoji – į šias paslaugas teikiančius medikus kreipiamasi tik prireikus būtinosios medicinos pagalbos. Antroji – GMP paslaugos nemokamai teikiamos visiems asmenims, kuriems ji būtina dėl sveikatos būklės – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapsidraudusiems. Trečioji – nors ši pagalba teikiama visą parą (darbo, švenčių ir poilsio dienomis), svarbu žinoti, jog užtikrinti nepertraukiamą prisirašiusių prie gydymo įstaigos apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu pacientų sveikatos priežiūrą yra įpareigotos visos šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos.

„Bendrojo pagalbos cent­ro skubios pagalbos telefonu 112 bei greitosios pagalbos numeriu 033 skambinama tada, kai prireikia skubios pagalbos, staiga iškyla reali grėsmė žmogaus sveikatai bei gyvybei. Pavyzdžiui, žmogui netekus sąmonės, patekus į autoįvykį, apsinuodijus bei pan. Prieš kviečiant GMP, itin svarbu įvertinti situaciją ir skambinti tik tuomet, kai iš tik­rųjų pagalba yra reikalinga. Kitais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

Vis dar pasitaiko, kai greitoji pagalba kviečiama lėtinių susirgimų atvejais, pakilus kraujospūdžiui, skaudant gerklei, karščiuojant ar pan. Šiais atvejais pacientas turėtų kreiptis į polikliniką, prie kurios yra prisirašęs.

„Bet kokiu atveju kvietimą įvertina dispečeris, užduodamas klausimus, kurių reikia situacijai įvertinti. Kartais žmogui pakanka patarimo telefonu“, – sako V. Zaksas.

VLK primena, jog visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos privalo užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą – tiek darbo, tiek švenčių dienomis) medicinos paslaugų teikimą.  Tiesa, vienos įstaigos jas nepertraukiamai teikia pačios, o kai kurios dėl jų teikimo yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Tad sunegalavusiems pa­cien­tams neverta iš karto kviestis GMP ar skubėti į ligoninę.

„GMP specialistai teikia pagalbą pagal savo kompetenciją ir, kai tai būtina, kuo skubiau gabena pacientą į artimiausios ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Jie nenustato galutinės diag­nozės, neskiria tolesnio gydymo. Tai daro priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojai, ištyrę ligonį. Jie taip pat sprendžia, ar reikia jį gydyti ligoninėje“, – teigia V. Zaksas.

Be paslaugų, apmokamų iš PSDF, GMP medikai teikia ir kitas paslaugas. Kai kuriais atvejais už jas sumoka gydymo įstaigos pagal sutartį su šių paslaugų teikėju, kitais – pacientas moka pats.

Kai greitoji pagalba pacientą perveža iš vienos ligoninės į kitą dėl tolesnio gydymo ar diagnostinėms, gydomosioms procedūroms, tyrimams, pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji įstaiga pagal sutartį su GMP teikėju.

„Tačiau tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapsidraudusiems už paciento pervežimą jo ar jo artimųjų prašymu, jei tai nėra būtina dėl jo sveikatos būklės, pacientas (arba jo artimieji) sumoka savo lėšomis“, – sako V. Zaksas.

Rimantas ZAGREBAJEV

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas