Cholesterolis užkemša kraujagysles

Lietuvoje nuo kraujotakos ligų miršta daugiau nei pusė gyventojų, o miokardo infarktas bei insultas nesitraukia iš daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų sąrašo.

Pasak medikų, aterosklerozė (arba kitaip vadinama kraujagyslių susiaurėjimu) yra besimptomis ir daugelį metų besiformuojantis procesas. Jo metu dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje bei kitų rizikos veiksnių kraujagyslėse susiformuoja aterosklerotinė plokštelė, kuri atitrūkusi visai užkemša gyvybiškai svarbias arterijas.

Cholesterolis: draugas ar priešas?

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asocia­cijos valdybos pirmininkė, gy­dytoja Eglė Marciuškienė sa­ko, jog cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, ran­dama kraujyje.

„Nors cholesterolis yra gyvybiškai reikalingas organiz­mui, tačiau per didelė jo koncentracija kraujyje gali tapti mirtinų širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi. Tyrimai rodo, kad per didelė mažo tankio cholesterolio koncent­racija kraujyje nustatoma net dvidešimtmečiams. Lietuvoje įgyvendinamos valstybinės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezul­tatai atskleidžia, jog dislipidemija diagnozuojama daugiau kaip 60 proc. tirtųjų. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja visoje Europoje“, - pastebi gydytoja.

Medikės teigimu, cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Anot jos, jeigu mėgstame riebų maistą ir visai nesimankštiname, nenustebkime sužinoję apie per didelį cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat daug įtakos turi geneti­ka – galbūt šeimoje širdies bei kraujagyslių ligos yra paveldimos. Be to, cholesterolio gamybos „genas“ gali būti kepenyse.

Būtina žinoti cholesterolio kiekį

Kai mažo tankio cholesterolio koncentracija kraujyje viršija normą, organizmo „riebalai“ ima kauptis ant kraujagyslių sienelių, susiaurėja jų skersmuo ir ima vystytis aterosklerozė. Dažniausiai ji pasireiškia be jokių simptomų. Dėl šios priežasties, gydytojos E.Marciuškienės teigimu, kiekvienam žmogui būtina kartą per metus atlikti lipidogramos ir kitus apie širdies bei kraujagyslių ligų riziką iš anksto įspėjančius tyrimus (didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo, vitamino D).

Lipidograma – tai keturių kraujo riebalų tyrimas, kuris parodo bendrojo cholesterolio, „gerojo“ (DTL, didelio tankio), „blogojo“ (MTL, mažo tankio) cholesterolio bei trigliceridų koncentraciją kraujyje. Šis tyrimas leidžia ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje.

„Daugelis mano, kad jeigu bendrojo cholesterolio kiekis neviršija rekomenduojamų nor­mų, nerimauti neverta. De­ja, taip nėra. Tik atlikus li­pidogramą, paaiškėja, jog ma­žo tankio lipoproteinų cholesterolis ar trigliceridai vir­šija normos ribas, nors bend­rasis rodo, kad viskas gerai. Net jeigu ir bendrasis cholesterolis atitinka rekomenduojamas normas, visuomet yra tikimybė kimštis kraujagyslėms nuo per didelio kiekio „blogojo“ cholesterolio“, - akcentuoja gydytoja.

Kaip mažinti cholesterolį?

Kraujotakos ligų rizikai įtakos turi ir rūkymas, nutukimas, stresas, padidėjęs kraujospūdis bei gliukozės koncentracija kraujyje ir cukrinis diabetas.

Nesergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis ar cuk­­riniu diabetu žmonėms lipidų kiekiui mažinti skiriama dieta, siekiama sumažinti ant­svorį, pacientai skatinami reguliariai mankštintis. Pasak gydytojos E.Marciuškienės, turintiesiems padidėjusį cho­lesterolio kiekį reikėtų vartoti neriebius pieno produktus, gyvulinės kilmės produktus stengtis keisti į augalinės arba rinktis liesesnę mėsą, daugiau valgyti daržovių, žuvies.

Medikės teigimu, jeigu per 3-6 mėnesius, su­reguliavus mitybą bei aktyviai sportuo­jant, MTL cholestrolio ar tri­gli­ceridų koncent­racija krau­jyje išlieka per di­delė, o DTL cholesterolio – per ma­ža, gy­­dytojas gali skirti cholesterolį mažinančių vaistų. Ser­gantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar cuk­riniu diabetu medikamentai skiriami iš karto.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ